|
[[Vaizdas:Tilsit Act.jpg|thumb|220px|1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės aktoPareiškimo pagrąžintu tekstu]]
'''Tilžės aktaspaeiškimas''' – [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Prūsų lietuvių tautos tarybos]] [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžė]]je priimtapriimtas [[deklaracija]]Pareiškimas, remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavusireikalavęs prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] prie [[Lietuva|Lietuvos valstybės]].{{šaltinis|{{VLE|XXIII|771-772||Tilžės Aktas}}}}
== Istorinės aplinkybės ==
[[1918]] m. lapkritį [[Vokietijos imperija]]i pralaimėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią [[Berlynas|Berlyne]] perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]], prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė mažlietuviųPrūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą [[JAV]] prezidentas [[Woodrow Wilson]] Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.
Penkiasdešimt mažlietuviųPrūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. [[lapkričio 16]] d. [[Tilžė]]je įkūrė naują politinę organizaciją – ''Prūsų lietuvių tautos tarybą'', kurios nariais tapo [[Prūsija|Prūsijos]] landtago narys kunigas prof. [[Vilius Gaigalaitis]], kunigas [[Mikelis Reidys]],taip pat [[Martynas Jankus]], [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Adomas Brakas]], [[Kristupas Lekšas]], [[Jonas Vanagaitis]] ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egzvnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtąbuvus prolietuviškąpalankiais pozicijąLietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino [[Vilius Gaigalaitis]]. Po dviejų savaičių, [[lapkričio 30]] d., susirinkusi spaustuvininko [[Enzys Jagomastas|Enzio Jagomasto]] namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį aktąPareiškimą:
'''Pareiškimas'''
'''Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS'''
''AtsižvelgdamiAtsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuotigyventi, ir tai, kad mes Lietuviailietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenędaugumą, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž.'' [Mažosios] ''Lietuvos prie Didž.'' [Didžiosios] ''Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.''
''Tilžėje, lapkr.'' [lapkričio] ''mėn. 30 d. 1918 mtmetų.''
''Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.''
Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869 - 1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.
Pasirašė: [[Jonas Vanagaitis]], [[Viktoras Gailius]], [[Martynas Jankus]], [[Mikelis Deivikas]], [[Mikas Banaitis]], A. Smalakys, [[Kristupas Paura]], [[Mikelis Lymantas]], D. Kalniškys, [[Fridrikas Zubaitis]], [[Kristupas Kiupelis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Jurgis Arnašius]], [[Jurgis Lėbartas]], [[Liudvikas Deivikas]], [[Jonas Užpurvis]], [[Jurgis Gronavas]], [[Mikelis Mačiulis]], [[Emilis Bendikas]], [[Mikelis Reidys]], [[Valteris Didžys]], [[Jokūbas Juška]], [[Mikelis Klečkus]], [[Jurgis Margys]].
Tilžės AktasPareiškimas nebuvo pasirašytas legitimiaiPrūsijos deleguotųlietuvių mažlietuviųviešai rinkų atstovų todėl objektyviai AktasPareiškimas negali būti laikomas [[lietuvininkai|lietuvinininkų]] politinio apsisprendimo išraiška, ką patvirtino ir vėlesni įvykiai, kai Lietuva susidūrė su nelojaliunepalankiu mažlietuviųPrūsijos lietuvių nusistatymu po [[1923]] m. integruodamaprijungti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] prie Lietuvos. [[1919]] m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šiąšį deklaracijąPareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą. Panašu, kad Lietuvos politikai, nesuprasdami per šimtmečius susiklosčiusių skirtumų tarp mažlietuviųPrūsijos lietuvių ir didlietuviųlietuvių, Prūsų lietuvių tautos tarybą išties traktavopripažino kaip lietuvininkų interesųsiekių reiškėją, nors iš tikro dauguma lietuvininkų tiek 1918 m., tiek ir vėliau liko ištikimi savoVokietijai, ankstesneines politinei orientacijai į Vokietiją. Vokietija daugumaidauguma Klaipėdos krašto lietuvių buvoVokietiją laikė sava valstybėvalstybe.
== Šaltiniai ==
|
