Aleksandras III: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
→‎Valdymas: Lietuviškai rusiška raidė „х“ transkribuojama pagal tarimą kaip „ch“. Šis garsas junginių „kh“ žymimas anglų kalboje, ne lietuvių
Eilutė 61:
Viena ryškiausių reformų valdymo laikotarpyje buvo surusinimias. Rusų kalbos mokymasis buvo privalomas visoje imperijoje, įskaitant ir nerusiškas vokiečių, lenkų ir lietuvių žemes. Vokiškos, lenkiškos ir švediškos autonomiškos institucijos buvo uždarytos, nacionalinių sentimentų reiškimas - uždraustas. Rusinimo politiką Lietuvoje imta vykdyti stropiau, pradėta aktyviau ir griežčiau persekioti [[spaudos draudimas|nelegalią lietuvių spaudą]]. [[1885]] m. priimtas [[Lenkijos karalystė]]s Pradžios mokyklų įstatymas ir Lietuvos [[Užnemunė]]je įteisino dėstymą [[rusų kalba]], kitose Lietuvos dalyse rusiškai buvo mokoma nuo [[1864]] m., vietos kalba čia palikta tik kaip dėstomasis dalykas. [[1892]] m. priimtos Laikinosios taisyklės nustatė administracines priemones slaptosioms mokykloms persekioti.<ref>{{VLE|I|308|[[Antanas Kulakauskas]]|Aleksandras III}}</ref>
 
Siekdamas apriboti revoliucionierius, Aleksandras sugriežtino valstybės kontrolę. 1881-ais buvo paskelbtas šalies saugumo statutas, kuriuo buvo suteiktos plačios galios slaptajai policijai OkhranaiOchranai - įtariamieji galėjo būti nuteisti be oficialaus teismo, suimti, ištremti į Sibirą. Buvo uždrausti visi viešieji susirinkimai, studentų susibūrimai. Teismo sesijos dažniausiai būdavo slaptos, liberalūs teisėjai - atleisti. 1884-ais ir 1887-ais metais buvo sugriežtinta universitetų kontrolė - universitetai prarado nepriklausomybę, buvo atliekamos reguliarios vyriausybės inspekcijos, studijų programos moderuojamos. Taip pat buvo pakelti reikalavimai stojantiems į universitetus, mokymasis - pabrangėjęs, taip užkertant kelią valstiečiams pasiekti universitetinį išsilavinimą. Atimta galimybė tęsti išsilavinimą ir moterims. Galiausiai buvo sustiprinta cenzūra, galia uždrausti spausdinti per daug radikalius leidinius.
 
Ekonomijos reformose Aleksandras III pratęsė daugumą jo tėvo įvestų naujovių. Toliau buvo tiesiami geležinkeliai, didinamas įvairių išteklių kaip anglis bei nafta išgavimas. 1882-ais metais buvo įvestas valstiečių bankas, kurio pagalba jie galėjo išsipirkti savo žemes bei taip padidinti ūkių pajėgumą. Buvo panaikintas [[pagalvės mokestis]], įvesta privaloma išpirka laikiniesiems prievolininkams, sumažinti skirtinių sklypų išperkamieji mokesčiai, tuo pagerinant gyvenimo sąlygas kaimuose. Taip pat buvo pagerintas ir darbas fabrikuose - įvesta griežtesnė darbo sąlygų priežiūra, draudimas nuo nelaimių, legalios darbuotojų sąjungos. Galiausiai buvo taip pat padidintas grūdų eksportas bei susitarta dėl didesnio užsienio investicijų gavimo, taip pasiekiant pirmąkart Rusijos istorijoje biudžeto perviršį. Tačiau Aleksandro III valdymo laikotarpiu taip pat buvo ir nesklandumų šioje sferoje. Finansų ministras Ivanas Višnegradskis siekė padidinti grūdų eksportą, taip pagausinant Rusijos aukso atsargas. Tą jis bandė padaryti prievolės būdu iš valstiečių atimant grūdus, nepaliekant jiems beveik jokių kitiems metams. To pasekoje 1891-92-ais metais dauguma žemdirbių kentė badą, kurio metu mirė milijonai žmonių. Šis bado protrūkis ir nepakankama pagalba iš valstybės jam įveikti padidino revoliucinę veiklą ir neapykantą carui.