Šachmatų laikrodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
AndriejūnasK (aptarimas | indėlis)
AndriejūnasK (aptarimas | indėlis)
Eilutė 17:
Antras principas, kartais vadinamas “staigia mirtimi”, taip pat neprigijo. Naudojant šį formatą, visiems žaidėjo ėjimams partijoje nustatomas laiko limitas. Ši laiko kontrolė XIX amžiuje ir daugumoje [[XX amžius|20-ojo]] buvo laikoma pernelyg griežta, nes žaidėjui įgijusiam milžinišką pranašumą, bet turinčiam per mažai laiko, grėsdavo pralaimėjimas. “Staigios mirties” principas išliko tik tam tikrose [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] formose, pavyzdžiui, penkių minučių šachmatuose, kai kiekvienam žaidėjui visiems ėjimams skiriamos penkios minutės.<ref>{{cite web|url= https://www.britannica.com/topic/chess/The-time-element-and-competition#ref300048 |title= Laiko kontrolė varžybose. Ištakos |language = en |accessdate=2021 m. geg. 7 d}}</ref>
 
Trečiasis ir populiariausias laiko kontrolės principas - tai lanksti sistema, kurią pasiūlė XIX amžiaus [[Vokiečiai|vokiečių]] žaidėjas ir autorius ''Tassilo von Heydebrand und der Lasa''. Jis siūlė leisti kiekvienam žaidėjui partijoje turėti laiko banką, iš kurio būtų galima atlikti iš anksto nustatytą ėjimų skaičių, pavyzdžiui, per dvi valandas - 30 ėjimų. Šis principas nuo [[1861]] m., priimtas daugumoje varžybų. Jis leidžia kiekvienam žaidėjui planuoti laiką, greitai žaidžiant vienus ėjimus, o kitiems, skiriant gal net valandą ar daugiau. Be to, žaidėjas, atlikęs nustatytą ėjimų skaičių, gautų papildomą laiko biudžetą, pavyzdžiui, vieną valandą kitiems 15 ėjimų, ar pan.
 
=== Analoginis Laikrodis ===