XIII amžiaus 5-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 805 baitai pašalinti ,  prieš 4 mėnesius
Nukreipiama į XIII amžius
(Nukreipiama į XIII amžius)
Žyma: Naujas nukreipimas
 
#PERADRESAVIMAS [[XIII amžius]]
'''XIII amžiaus penktasis dešimtmetis''' prasidėjo 1241 m. ir baigėsi 1250 m.
__NOTOC__
[[Tūkstantmetis|Tūkstantmečiai]]: [[1 tūkstantmetis]] – '''[[2 tūkstantmetis]]''' – [[3 tūkstantmetis]]
 
[[Amžius|Amžiai]]: [[XII amžius]] – '''[[XIII amžius]]''' – [[XIV amžius]]
 
{{dešimtmečiai|5|XII|10|XIII|1|XIII|2|XIII|3|XIII|4|XIII|6|XIII|7|XIII|8|XIII|9|XIII|10}}
 
{{DešimtmečioMetai|124|125}}
 
== Įvykiai ==
 
=== 1241 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Pavasarį mongolai nusiaubia [[Galicija]] ir '''[[kovo 22]]''' d. sugriauna [[Krokuva]], sunaikina Gardiną. Mongolų plėšikiškas antpuolis į Mazoviją ir Prūsiją.
* '''[[Balandžio 9]]''' d. Silezijoje mūšyje prie Legnicos, mongolai visiškai sutriuškino jungtine lenkų, čekų ir vokiečių kunigaikščių kariuomenė. Kita mongolų ordų kolona užgriuvo Vengriją.
* '''[[Liepos 7]]''' d. popiežius [[Grigalius IX]] bulė Norvegijos karaliui su pasiūlymų padėti kryžiaus žygiui „prieš pagonius kaimyninėse žemėse“.
* Pomeranijos kunig. Sventopelkas (Świętopełk II Wielki) palaikė prūsus jų kovoje, išsiuntė pasiuntinius pas popiežių, kad šis apsaugotų prūsus nuo Vokiečių ordino. Bet jiems nepavyko ką nors pasiekti.
* [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] [[Prūsijos istorija|prūsiškosios]] šakos nariai pavergė [[Varmė|Varmę]], [[Notanga|Notangą]] ir beveik visą [[Barta|Bartą]].
* Atėjusio į Novgorodą prūsų karvedžio Glando Kambilo Divono sūnaus (Гландо Камбило, сына Дивона), atsivertimas į stačiatikybė Ioano vardu, Romanovu giminės pradininko.
* '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. Reikjacholte mirė islandų skaldas, prozaikas, istorikas ir politikas Snorri Sturlusonas (Snorri Sturluson). Žinomas jo pasakojimas apie kelionė per Europos šiaurę, kurioje jis Vilniaus (Velni) apylinkėse sutiko savo žemiečių ir su jais susikalbėjo.
 
=== 1242 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Balandžio 5]]''' d. [[Vokiečių ordinas|Livonijos riterių]] kariuomenę ant užšalusio Peipaus ežero sumušė Naugardo kunig. [[Aleksandras Neviškis]] (Nevskis).
* '''[[Balandžio 19]]''' d. [[Ditrichas fon Griuningenas]] iš popiežiaus legato Vilhelmo Modeniečio išsirūpino koncesiją užkariauti Kuršą, kuris buvo laikomas tiesiogine popiežiaus valda. Livonijos ordino valdomą Pietų Kuršą puldinėjo žemaičiai.
* Vasarą sąjungoje su pomorėnų kunig. Sventopelku, prasidėjo prūsų sukilimas prieš [[Vokiečių ordinas|Ordiną]]. Ordino valdžia krašte išsilaikė tik vakarinėje pakrantėje – Baigoje, Elbinge, Torūnėje, Kulme ir Redene.
 
=== 1243 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Lietuvos valdžion pateko [[Nadruva]]. Tuo metu Lietuvai kartu su [[Sūduva]] priklausė ir visa [[Galinda]]. Iki [[XIII a.]] 8 dešimtmečio dalis [[Prūsijos istorija|Prūsos]] priklausė [[Lietuva]]i.
* [[Popiežius]] [[Inocentas IV]] Prūsiją pripažino popiežiaus lenu ir Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijoje įsteigė keturias vyskupijas – [[Kulmas|Kulmo]], [[Pamedė]]s, [[Varmė]]s ir [[Semba|Sembos]]. Tai sukėlė imperatoriaus ir Ordino riterių nepasitenkinimą.
* '''[[Birželio 15]]''' d. mūšyje prie Renzeno ežero (Pavyslyje) prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė sumušė kryžiuočius. Žuvo Vokiečių ordino maršalas ir visi Kulmo pilies kryžiuočių riteriai.
* Polocko soste jau sėdėjo Lietuvos kunig. [[Tautvilas]] – jis buvo kunig. Brečeslavo Vosilkovičiaus žentas. Taip [[Polocko kunigaikštystė]] perėjo prie Lietuvos kaip daline kunigaikštystė.
* [[Lietuviai]] kartu su [[jotvingiai]]s padėjo [[Konradas I Mazovietis|Konradui Mazoviečiui]] kovoti dėl Krokuvos kunigaikščio sosto.
 
=== 1244 ===
Tai buvo [[keliamieji metai, prasidedantys penktadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
 
* '''[[Liepos 15]]''' d. – [[popiežius]] [[Inocentas IV]] siuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. Jo pavedimu [[1243]]-[[1245 m.]] dominikonai surengė kryžiaus žygius į Livoniją ir Prūsiją.
* Livonijos ordino magistras [[Ditrichas fon Griuningenas]] pastatydino [[Kuldyga|Kuldygos]] pilį bei sutvirtino užgrobtą kuršių Embutės pilį ir metų pab. prie savo valdų prijungė didesnę Šiaurės Kuršo dalį.
* Prieš Livonijos ordino valdžią sukilusiems pietiniams kuršiams pasiprašius [[Mindaugas|Mindaugo]] globos, žiemą pastarojo vadovaujama Lietuvos kariuomenė Pietų Kurše laikinai įtvirtino karaliaus administraciją. [[Eiliuotoji Livonijos kronika]] Mindaugą apibūdino kaip ,,aukščiausiąjį karalių”.
 
=== 1245 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* [[Duė]] [[audėjas|audėjai]] suorganizavo pirmą dokumentuose minimą streiką. ([[Roma|Romoje]] [[Neronas|Nerono]] laikais buvo [[vežėjas|vežėjų]] streikas.)<ref>Jean Gimpel. The Mediaeval Machine: The Industrial Revolution of the Middle Ages (London, 1977),100 – iš kn. Norman Davies. Europa. Istorija. Vaga, V., 2002, 377.)</ref>
 
==== LDK ====
* Metų pr. karaliaus Mindaugo vedami lietuviai apgulė livoniečių [[Embutės mūšis|Embutės pilį]] Kurše, bet netikėtai iš pasalų užpulti palyginti negausių priešo pajėgų, pralaimėjo. ([[Eiliuotoji Livonijos kronika]])
* Suaktyvino veiksmus prūsų sąjungininkas Rytų Pamario kunig. Sventopelkas. Prie Švetzės pilies Vyslos žemupio kairiajame krante [[Heinrichas Hohenlojė|Heinricho Hohenlojės]] kariuomenė sumušė Sventopelko pajėgas.
* Visą eilė pergalių kunig. [[Aleksandras Nevskis]] atrėmė Lietuvos užpuolimus, vadovaujamus Mindaugo. Pagal metraštininko pasakojimus, lietuviai įkrito į tokia baimė, kad pradėjo gerbti jo vardą «блюстися имени его». Mūšyje su naugardiečiais žuvo daugiau nei 8 lietuvių kunigaikščiai.
* Prūsai krikščionis [[Liono I susirinkimas|Liono I susirinkime]] pranešė apie [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] plėšymus ir žudynes Prūsijoje.
* '''[[Birželio 21]]''' d. Imperatoriaus [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydricho II]] dekretas, skelbiantis, kad [[Kuršas]], [[Žemaitija]] ir [[Lietuva]] priklauso imperijai, liko tuščiu popiergaliu. Kiršindami savo globėjus, kryžiuočiai sugebėjo išvengti kontrolės.
* Vyriausias karaliaus Mindaugo sūnus [[Vaišelga]] buvo vietininkas Naugarduke (Juodojoje Rusioje), apsikrikštijo stačiatikiu (krikšto vardas Laurušas).
* '''[[Gruodžio 4]]''' d. Lione ([[Prancūzija]]) mirė pirmasis Prūsijos [[vyskupas]] (nuo 1215 m.) [[Kristijonas Olyvietis]]. 1233 m. [[Semba|Sambijoje]] pateko į prūsų nelaisvę, bet po 5 metų buvo paleistas už popiežiaus išpirką. Nelaisvėje jis gerai susipažino su prūsų buitimi, kultūra ir papročiais. Išėjęs į laisvę, aprašė prūsų istoriją, gyvenimą ir legendos (neišliko).
 
=== 1246 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Karalius [[Mindaugas]] numalšino žemaičių sukilimą, kuriam vadovavo vyr. kunig. [[Erdvilas]].
* Haličo-Volynės dk [[Danielius Haličietis]] su brolių Vasilko sutriuškino lietuvius prie Pinsko. ([[Volynės metraštis]])
 
=== 1247 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Į Prūsiją vėl atvyko daug kryžininkų, kuriems vadovavo [[Ditrichas fon Griuningenas]]. Su prūsais kovota vadinamuoju kraujo ir ugnies, arba „mortelle“ karu. Prieš nekrikštus leista naudoti ir 1139-aisiais II Laterano bažnytinio susirinkimo uždraustą arbaletą, pribaigti sužeistuosius, šimtais gyvus deginti belaisvius ir t. t. Visomis tomis galimybėmis kryžiuočiai noriai naudojosi.
* [[Popiežius]] [[Inocentas IV]] paskyrė pranciškoną Henriką iš Liuksemburgo vyskupu Žiemgaloje.
* [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s dk [[Danielius Haličietis]] su brolių Vasilko sutriuškino lietuvius prie Pinsko. Sužeistas kunig. Lengvenis išsigelbėjo. ([[Volynės metraštis]])
 
=== 1248 ===
Tai buvo [[keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Karalius [[Mindaugas]] pasiuntė prieš Smolenską savo brolėnus [[Tautvilas|Tautvilą]], Gedvydą (Edivydą) bei jų motinos brolį Žemaitijos kunig. [[Vykintas|Vykintą]]. Jie sėkmingai perėjo Smolensko kunigaikštystę, įsiveržė į Maskvos žemę ir '''[[sausio 15]]''' d. prie Protvos sumušė Vladimiro d.k. [[Michailas Jaroslavičius Narsusis|Michailo Jaroslavičiaus]], kuris žuvo mūšyje, kariuomenę. Tačiau netrukus Suzdalės kunigaikščiai sumušė lietuvius prie Zubcovo. [[Mindaugas]] nusprendė išvyti pralaimėjusius kunigaikščius iš Lietuvos ir užgrobė jų žemes, pasiuntė prieš juos savo karius.
* Į Prūsiją vėl atvykus daug kryžininkų, [[Pomerelija|Pomerelijos]] kunig. Sventopelkas buvo priverstas su [[Heinrichas Hohenlojė|Heinrichu Hohenloje]] '''[[lapkričio]]''' mėn. sudaryti nepalankią taiką. [[Prūsai]] liko vieni.
* [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s dk [[Danielius Haličietis|Danilos Romanovičiaus]] sutuoktinė tapo karaliaus Mindaugo brolio Dausprungo dukra, Tautvilo sesuo. Taika su [[Lietuva]] buvo trumpalaikė, nes žiema Danielius su brolių Vasilko ir lenkų kunigaikščiais suruošė atsakomąjį žygi į Jotvą ir prie Drohočino sunaikino 40 jotvingių «kunigaikščių». ([[Volynės metraštis]])
 
=== 1249 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Vasario 7]]''' d. – tarpininkaujant popiežiaus Inocento IV legatui Jokūbui, sudaryta [[Christburgo taika]], pabaigusi prūsų sukilimą. [[Prūsai]] sutiko priimti [[krikščionybė|krikščionybę]] ir pripažinti [[teutonų ordinas|kryžiuočių]] valdžią. Sutartis skelbė, kad popiežius priėmusiems krikščionybę prūsams suteikia laisvę, teisę būti dvasininkais, didikai (vitingai) galėjo tapti riteriais.
* '''[[Balandžio 11]]''' d. [[popiežius]] [[Inocentas IV]] nurodė atlikti dominikono Henriko konsekravimo Jotvos vyskupu apeigas, kadangi jis „kitur negali būti konsekruojamas vyskupu“. Tačiau gana greitai jį pašalino Kryžiuočių ordinas.
* [[Vykintas]], [[Tautvilas]] ir Gedvydas (Edivydas) pabėgo pas Volynės dk [[Danielius Haličietis|Danielių]], pastarųjų dviejų svainį. Šis nutarė paremti bėglius. Tuo tarpu Vykintas į savo pusę patraukė [[Jotvingiai|jotvingius]], pusę [[Žemaičiai|žemaičių]] ir susitarė su Ordinu. Prie šios koalicijos prisidėjo ir [[Livonija]]. Tokiu būdu Mindaugo valdoma [[Juodoji Rusia]] buvo porą kartų nusiaubta Tautvilo vadovaujamų haličėnų.
* Rudenį [[Vokiečių ordinas|Ordinas]] jau traukė toliau į rytus, į [[Varmė|Varmę]] ir [[Notanga|Notangą]]. Po gausių deginimų, niokojimų, plėšimų jau norėta grįžti. Tačiau Ordino kariuomenė '''[[lapkričio 29]]''' d. buvo prūsų užpulta ir Kriukų mūšyje (Notangoje) beveik visai sunaikinta. Žuvo 54 ordino riteriai, maršalas Henrikas Botelis paimtas į nelaisvę.
* Manoma, kad [[Minsko kunigaikštystė|Minsko]] ir Lietuvos kariuomenės prie Minsko sumušė įsiveržusius mongolus–totorius.
 
=== 1250 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* [[Mažasis ledynmetis|Mažojo ledynmečio]] pradžia, kuomet pradėjo daugėti dreifuojančių ledų Šiaurės Atlante. Su juo atėjo badmečiai.
* Metų pr. Livonijos kariuomenė puolė Mindaugo valdas. Prie jos prisijungė ir [[Tautvilas]] su kariuomene. Po šio antpuolio Rygoje [[Tautvilas]] apsikrikštijo. Tautvilas Rygoje buvo laikomas kaip vienas iš pretendentų į Lietuvos valdovus. Jo tėvas buvo [[Dausprungas]], motina – Vykinto sesuo, o brolis – Edivydas.
* [[Popiežius]] [[Inocentas IV]] Milane priėmė karaliaus Mindaugo pasiuntinius, atvykusius tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto. Delegacijai vadovavo kunig. [[Parbus]] iš Neries.
* [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]] į pagalbą atskubėjo Brandenburgo markgrafas, Merseburgo vyskupas ir kiti su stipriomis karo pajėgomis. Buvo žudoma ir deginama Notangų žemėje (Olivos metraštis).
* Rusų metraščiai mini, kad '''[[spalio 23]]''' d. savo auklėtiniu buvo nužudytas kunig. Treniotos sunūs Jelisėjus (Rymundas), stačiatikių Lavriševo vienuolyno prie Naugarduko 1225 m. įkūrėjas. 1514 m. Vilniaus Sobore buvo paskelbtas šventuoju.
* Metų pab. [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras su būriu pranciškonų ir dominikonų brolių ir kunigų atvyko į Lietuvą.
 
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
 
[[Kategorija:XIII amžius]]
34 110

pakeitimų