|
'''Skausmas''' -– nemalonus [[jausmas]], fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė.
Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Kinta [[kraujospūdis]], širdies ritmas, [[hormonas|hormonų]] [[koncentracija]] ir kt. parametrai.
Skausmą galima suskirstyti į dvi rūšis: aštrų ir chronišką.
*Aštrus skausmas -– staigus trumpalaikis skausmas, skaudanti vieta lengvai nustatoma. Tai organizmo reakcija į sužeidimą ar susirgimą. Toks skausmas dažniausiai jaučiamas koncentruotoje vietoje ir dažniausiai lengvai [[gydymas|pagydomas]].
*Chroniškas skausmas -– pradžioje laikytas skausmas besitęsiantis apie 6 mėnesius. Dabartiniu metu jis apibrėžiamas kaip skausmas, kuris besikartojantis tam tikrą laiką. Dažnai tokį skausmą sunku išgydyti, iš esmės bet kuri skausmo rūšis gali tapti chroniška.
Skausmo tipai:
*Paviršinis (odos) skausmas -– atsiranda sužeidus odonį ar poodinį sluoksnį. Lengvai lokalizuojamas. Trumpai besitęsiantis.
*Somatinis skausmas -– toks skausmą, kurį sukelia [[kaulas|kaulai]], [[kraujagyslė|kraujo indai]] ir [[nervas|nervai]]. Sunkiai lokalizuojamas, kadangi skausmo regionuose trūksta skausminių receptorių. Ilgai besitęsiantis.
*Vidinis skausmas -– skausmas kylantis blogai funkcionuojant ar susižeidus vidinius kūno organus. Sunkiai lokalizuojamas. Ilgai besitęsiantis.
*Fantominis galūnių skausmas -– skausmas, atsirandantis [[galūnė]]se ar jas pašalinus. Skausmas gali atsirasti [[amputacija|pašalintoje]] ar [[paralyžius|suparaližuotoje]] galūnėje.
*Nervų skausmas -– skausmas, kylantis sužeidus ar susirgus nervų šaknnims.
{{wikiquote}}
| 