S-IVB: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kabučių taisymas |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 2:
'''S-IVB''' buvo galutinė amerikiečių Apolono projekto raketos pakopa pakeliui į Mėnulio orbitą.
== Skrydžiai į Mėnulį ==
Skrydyje į Mėnulį ši pakopa įsijungdavo dukar: pirmąkart kylant nuo Žemės ir antrąkart startuojant nuo Žemės orbitos į Mėnulį. Mėnulį pasiekdavo ne tik įgulos modulis su astronautais, bet iš ši raketa. Atkabinta nuo įgulos modulio, ji paprastai trenkdavosi į Mėnulį. Šios nukritę pakopos yra didžiausi kada nors žmogaus į Mėnulį nugabenti objektai, nors Mėnulyje naudingi jie nebebuvo
== "Klajojančios" S-IVB pakopos ==
Eilutė 10:
Ta pati pakopa buvo panaudota pirmąjai amerikiečių orbitinei stočiai [[Skylab]] sukurti. Skylab buvo tiesiog perdirbta S-IVB, kurios viduje vietoj degalų buvo sumontuota orbitinės stoties įranga. Skylab užėmė savo vietą beveik tokioje pat [[Saturn V]] tipo raketoje, kaip ir skrendant į mėnulį. Pagal pradinį projektą, pakopa skrydžio metu turėjo dirbti ir į kosminę stotį būti perdaryta jau orbitoje. Šio plano vėliau buvo atsisakyta, vietoj to padidinus žemutinių pakopų galią. Iš S-IVB išėjo gana didelė stotis (masė siekė apie 70 tonų).
Skylab astronautai vėliau tris kartus lankė mažesnėmis [[Saturn-IB]] raketomis, kur S-IVB buvo paskutinė pakopa. Tie kosminiai laivai irgi buvo palyginus labai dideli
== Charakteristikos ==
Parengta skrydžiui, pakopa sverdavo apie 119 tonų. Ji turėjo vieną suskystintais deguonimi bei vandeniliu varomą variklį. Varomoji jėga siekė 1001 KN. Pakopos varklį skrydžio metu buvo galima įjungti ir išjungti daugelį kartų. Tai buvo rimtas pranašumas, nes daugelis tų laikų raketinių variklių turėjo vienkartinių detalių, kurias po kiekvieno įjungimo reikėdavo keisti
== Kompiuteris ==
Eilutė 19:
== Sunaikinimo sistema ==
Avarijos atveju, jei pakopa būtų tapusi nevaldomo, buvo galimybė sunaikinti ją ore, taip apsaugant apačioje esančius gyventojus. Specialus karininkas (angl. ''range safety officer'') galėjo pasiūsti komandas „stop“ (užgesindamas variklį) bei „ugnis“ (detonuodamas raketoje įtaisytus sprogmenis). Šie sprogmenys turėjo sudraskyti raketos korpusą taip, jog dauguma kuro tiesiog ištekėtų ir išsisklaidytų, išvengiant didelio gaisro ar sprogimo. Keleto sekundžių pauzė tarp variklio sustabdymo ir sprogimo buvo skirta kosmonautų moduliui skubiai atsikabinti ir pasitraukti. Trečioji komanda buvo „saugu“
S-IVB laikoma sėkminga, pavykusia techine konstrukcija. Dabar amerikiečių konstruojamo [[Space Shuttle]] pakeisiančių [[Ares V]] ir [[Ares I]] kompleksų paskutiniosios pakopos bus daug kuo į ją panašios.
|