COVID-19 vakcina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau buvo I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje.<ref name="imperial">{{cite web|url=https://vac-lshtm.shinyapps.io/ncov_vaccine_landscape/|title=COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)|publisher=Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine|date=2020-05-11|accessdate=2020-05-14}}</ref><ref name="milken">{{cite web |title=COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)|url=https://docs.google.com/spreadsheets/d/16DbPhF9OD0MHHtCR12of6yUcfiRzP_-XGkynEbnipds/edit#gid=1804775590|publisher=Milken Institute |access-date=2020-05-15 |date=2020-05-12 |lay-url=https://milkeninstitute.org/covid-19-tracker}}</ref>

 

 

2020 m. birželio pabaigoje Kinija patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, „CanSino Biologics“ sukurtą [[Ad5-nCoV]]. Ja skiepijami tik kareiviai.<ref name="CanSino">https://www.timesnownews.com/health/article/cansino-biologics-covid-19-vaccine-ad5-ncov-gets-nod-for-military-use-in-china/613504</ref>

Gruodžio 2 d. Anglija pirmoji patvirtino masiniam naudojimui [[Pfizer–BioNTech COVID-19 vakcina|Pfizer/BioNTech vakciną]], gruodžio 30 d. buvo patvirtinta [[Oxford–AstraZeneca COVID-19 vakcina|AstraZeneca vakcina]].<ref name='others'>https://www.bbc.com/news/health-51665497</ref>. Sausio 6 d. buvo patvirtinta [[Moderna COVID-19 vakcina|Moderna vakcina]]. Iki tol ji buvo naudojama ypatingiems atvejams.<ref>https://www.fda.gov/news-events/press-announcements/fda-takes-additional-action-fight-against-covid-19-issuing-emergency-use-authorization-second-covid</ref>

 

[[Vaizdas:Viruso Sandara.jpg|miniatiūra|263x263px|SARS-CoV-2 viruso sandara su „spygliais“]]

COVID-19 susirgęs žmogus [[antikūnis|antikūnius]] prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į [[virusas|virusą]] panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūniai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip, jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo principas.

Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys antikūniai. [[Bandymai su gyvūnais|Bandymuose su gyvūnais]] (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.<ref>https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/</ref>

 

Galimi keli vakcinų tipai:<ref name="approaches">{{cite web |title=Different Approaches to a Coronavirus Vaccine|url=https://www.nytimes.com/interactive/2020/05/20/science/coronavirus-vaccine-development.html|publisher=The New York Times |access-date=2020-06-04 |date=2020-06-04|}}</ref>

 

Iki COVID-19, dauguma naudojamų vakcinų buvo gaminamos iš negyvų ar susilpnintų tos pačios ligos sukėlėjų. Su tokiais kartą susidūręs organizmas pagamina (ir pasiruošia gaminti daugiau) antikūnių, kurie veikia ir prieš „laukinį“ virusą.

 

Tokią vakciną sukūrė Kinijos firma [[Sinovac]]. 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ji tapo trečiąja oficialiai naudojimui patvirtinta vakcina.

 

Ląstelės ir pačios gali pagaminti viruso baltymus, jei gauna juos koduojančią [[DNR]]. Tokie baltymai paskui gali stimuliuoti [[imuninė sistema|imuninę sistemą]], parengdami ją kovoti su panašiai „atrodančiu“ virusu. Svetima DNR į ląstelę savaime nepatenka, ar patenka tik labai sunkiai. Tokiai DNR įleisti membranos trumpam pažeidžiamos elektros impulsu (elektroporacija). <ref>DRAFT landscape of COVID-19 candidate vaccines –

5 May 2020 www.who.int [pdf https://www.who.int/blueprint/priority-diseases/key-action/novel-coronavirus-landscape-ncov.pdf]</ref>

Baltymams sintetinti būtina jog ląstelė vakcinos DNR pirmiausia perkoduotų į sintezei reikalingą informacinę [[RNR]]. Ir pačios ląstelės genome paveldėjimui naudojama DNR, nes jis daug stabilesnė (RNR lengvai suyra). DNR vakcina gali būti pagaminta greičiau nei viso viruso vakcina.

 

Kai kurie mokslininkai bando sutrumpinti sintezės kelią gamindami vakciną iš viruso baltymus koduojančios informacinės RNR. Gavusi tokią RNR, ląstelė iškart pradeda gaminti baltymus, perkodavimas nereikalingas. Tokia vakcina dar nė karto nebuvo galutinai sukurta, nors panaši MERS vakcina irgi jau bandoma. Tokios vakcinos yra [[Moderna COVID-19 vakcina|Moderna]], [[Pfizer & BioNTech vakcina|Pfizer & BioNTech]], abi jos patvirtintos masiniam naudojimui.<ref name='others'/> Panašias vakcinas taip pat kūrė [[CureVac]] ir kitos firmos.

 

[[RNR]] nėra stabili molekulė, todėl šios vakcinos turi būti saugomos bei transportuojamos žemose temperatūrose (Pfizer reikalinga -70°C, Moderna -20°C)<ref name='others'/>

 

Virusai gerai sugeba patekti į ląstelę ir pakišti jai savo DNR. Nuo 1990 m. mokslininkai kuria modifikuotus virusus, į kurių genomą įterpti papildomi, pačiam virusui nereikalingi genai. Mažai kenksmingam virusui galima pridėti COVID-19 „spyglio“ baltymo geną, bet ne kitus, todėl veikiantis COVID-19 nepagaminamas.

 

Virusas-nešėjas gali būti arba visiškai gyvybingas virusas ({{en|replicating vector}}) arba daugintis nesugebantis variantas ({{en|non-replicating vector}}).

 

Saugiausia jei virusai–nešėjai žmoguje daugintis negali. Tai galima pasiekti pašalinant jiems dalį genomo taip, jog virusai sugebėtų užkrėsti ląstelę, sintetinti savo baltymus bet taip ir nepagamintų naujos kartos. Papildomas saugumas ypač naudingas jei imuninė sistema nusilpusi. Tačiau tokios vakcinos veikia silpniau.<ref name='marjorie'>Marjorie Robert-Guroff (2007). Replicating and non-replicating viral vectors for vaccine development. Curr Opin Biotechnol. 2007 Dec; 18(6): 546–556. [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2245896/pdf/main.pdf pdf]</ref>. Nesidauginančių virusų pagrindu sukurta vakcina dažnai suteikia atsparumą tik ribotam laikui, ir vienam žmogui paskiepyti tokių virusų reikia šimtus ir tūkstančius kartų daugiau.

 

Vakcinos kūrimo, gamybos metu tokie negyvybingi virusai auginami transformuotų ląstelių kultūrose. Šioms ląstelėms dirbtinai įkelti kaip tik tie genai, kurie pašalinti iš paties viruso genomo. Virusas gali daugintis ir plisti tik genetiškai transformuotų, ir jokių kitų, ląstelių kultūroje.<ref>https://biology.stackexchange.com/questions/95275/how-the-vaccine-based-on-non-replicating-viral-vector-is-produced</ref>

 

Virusas-nešėjas gali būti žinomai lengvos ligos virusas - šia liga persergama, tačiau papildomų viruso genų dėka už tai gaunamas atsparumas COVID-19. Gyvybingų nešėjų pagrindu sukurta vakcina paprastai apsaugo visam gyvenimui ir ją paprasčiau naudoti (gali būti tiesiog tabletė).<ref name='marjorie'/> Tai svarbu jei reikia greitai pagaminti daug vakcinos.

 

Antroji masiniam naudojimui patvirtinta vakcina (Sputnik V) yra visiškai gyvybingas įprastinės [[sloga|slogos]] virusas kuriam pridėtas koronaviruso „spyglio“ genas. <ref>{{cite news|title=Coronavirus Vaccine Trials Advance in Race for Covid-19 Protection |url=https://www.bloomberg.com/features/2020-coronavirus-drug-vaccine-status/ |work=[[Bloomberg News]]|accessdate=10 August 2020}}</ref> Jos šalutiniai efektai kai kada gali tęstis 42 dienas ir ilgiau.<ref>Вакцина от COVID-19 — в словах чиновников и документах разработчика. Fontanka.ru [https://m.fontanka.ru/2020/08/11/69416050/]</ref>.

 

Vakciną galima sukurti tiesiog iš dirbtinai pagamintų viruso baltymų, kurių pakanka imuniniam atsakui sukelti. Vakcina nesukelia ligos, nes tikras virusas susideda iš daugiau komponentų, ne vien iš baltymų. Tokia yra anksčiau sukurta vakcina prieš [[Žmogaus papilomos virusas|ŽPV]]. Tokias vakcinas kūrė [[Medicago]], [[Doherty Institute]] ir kiti.

 

Vakcinai pagaminti gali būti panaudotos genetiškai transformuotos [[mielės|mielių]] ar kitos panašios ląstelės, į kurių genomą įterpti viruso baltymus koduojantys genai. Tokios mielės gamina viruso „spyglių“ baltymus ar jų mažesnius fragmentus. Žinoma taip veikianti vakcina prieš [[Hepatitas B|Hepatitą B]]. Tokias vakcinas kūrė [[Novavax]] ir kitos firmos.

 

Prieš COVID-19 taip pat padeda persirgusiame žmoguje natūraliai atsiradę antikūniai, kuriuos su [[kraujo plazma]] galima perkelti kitam žmogui. Skirtingai nuo skiepijimo, tokie antikūniai suteikia atsparumą COVID-19 iškart, galima gydyti ir jau sergančius, tačiau atsparumas trumpalaikis ir daug natūralių antikūnių gauti nėra lengva.<ref>A. Casadevall, L. A. Pirofski: ''The convalescent sera option for containing COVID-19.'' In: ''The Journal of clinical investigation.'' 2020, {{DOI|10.1172/JCI138003}}, PMID 32167489.</ref>

 

Antikūnius prieš virusą taip pat įmanoma pagaminti dirbtinai ([[monokloniniai antikūniai]]).<ref name="nature-000005"> J.Hodgson (2020). The pandemic pipeline. ''Nature'', [https://www.nature.com/articles/d41587-020-00005-z]</ref> Tokiu vaistu (dabar žinomu kaip [[regeneronas]]) buvo gydomas COVID19 susirgęs tuometinis Amerikos prezidentas, [[Donald Trump]].<ref name='regeneronas'>https://medicalxpress.com/news/2020-11-regeneron-antibody-treatment-trump.html</ref> Regeneronas susideda iš dviejų dirbtinių antikūnių. Šis vaistas taip pat patvirtintas masiniam naudojimui bet jo turima nedaug.<ref name='regeneronas'/>

 

Kai kurios vakcinos turi platesnį veikimo spektrą, daugiau nei apsauga nuo ligos, prieš kurią jos buvo sukurtos.<ref name="Kleinnijenhuis 2015">{{cite journal |last1=Kleinnijenhuis |first1=J |last2=van Crevel |first2=R |last3=Netea |first3=MG |title=Trained immunity: consequences for the heterologous effects of BCG vaccination. |journal=Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene |date=January 2015 |volume=109 |issue=1 |pages=29–35 |doi=10.1093/trstmh/tru168 |pmid=25573107| name-list-format = vanc }}</ref> Tokios gali būti seniai turima vakcina nuo tuberkuliozės, [[BCG vakcina|BCG]]<ref name="deVrieze-April">{{cite journal |last1=de Vrieze |first1=Jop |title=Can a century-old TB vaccine steel the immune system against the new coronavirus? |journal=Science |date=2020-03-23 |doi=10.1126/science.abb8297 |url=https://www.sciencemag.org/news/2020/03/can-century-old-tb-vaccine-steel-immune-system-against-new-coronavirus |accessdate=11 April 2020| name-list-format = vanc }}</ref> bei kombinuota [[Raudonukė|raudonukės]] – [[Tymai|tymų]] – [[kiaulytė|kiaulytės]] vakcina [[MMR (vakcina)|MMR]].<ref name="MMR-Cairo-CT.gov">{{cite web |title=Measles Vaccine in HCW |url=https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04357028 |website=ClinicalTrials.gov|publisher=US National Library of Medicine, National Institutes of Health|accessdate=2020-04-24 }}</ref> Abi jos bandomos.

 

-->

 

Tiesioginiam darbui su virusu reikalinga III lygio biologinės saugos laboratorija. Tik šio lygio laboratorijose galima laikyti, kultivuoti ir auginti virusą, taip pat ant jo testuoti.

 

Tinkama vakcina turi būti efektyvi ir neturėti rimtų pašalinių efektų. Nuo 2006 iki 2015 m. vos 16,3 % vakcinų galėjo tęsti mokslinius tyrimus I–III fazėse, o 10 % vakcinų buvo kandidatės būti patvirtintomis naudojimui 2020 m.<ref>https://www.bio.org/sites/default/files/legacy/bioorg/docs/Clinical%20Development%20Success%20Rates%202006-2015%20-%20BIO,%20Biomedtracker,%20Amplion%202016.pdf</ref> Vakcinų kūrimo praeitis sako, jog 84–90% atvejų nepavyksta.<ref name="thanh">{{cite journal | last=Thanh Le | first=Tung | last2=Andreadakis | first2=Zacharias | last3=Kumar | first3=Arun | last4=Gómez Román | first4=Raúl | last5=Tollefsen | first5=Stig | last6=Saville | first6=Melanie | last7=Mayhew | first7=Stephen | title=The COVID-19 vaccine development landscape | journal=Nature Reviews Drug Discovery | date=9 April 2020 | volume=19 | issue=5 | pages=305–306 | issn=1474-1776 | doi=10.1038/d41573-020-00073-5| pmid=32273591 |url=https://www.nature.com/articles/d41573-020-00073-5| name-list-format = vanc }}</ref>

 

Efektyvi vakcina gali padėti sustabdyti ligos plitimą, taip pat išsaugoti trilijonus dolerių. 2020 m. gegužės 4 d. [[PSO]] surengė [[televizijos maratonas|televizijos maratoną]], kurio metu iš keturiasdešimties šalių buvo surinkta 8 mlrd. JAV dol., kurie buvo skirti pagreitinti vakcinos kūrimo procesui ir užkirsti kelią COVID-19 infekcijai.<ref name="waked">{{Cite web|title=World leaders urge cooperation in vaccine hunt, raise $8 billion|url=https://finance.yahoo.com/news/eu-hosts-virus-telethon-seeking-first-7-5-003500556.html|publisher=Yahoo Finance|author=Damon Wake|date=2020-05-04|access-date=2020-05-04}}</ref>

 

Yra sukurta keletas vakcinų, kurios sėkmingai apsaugo naminius gyvūnus nuo [[Koronavirusai|koronaviruso]]: infekcinio bronchito (IBV, infekuoja paukščius), šunų koronaviruso (CCoV, infekuoja šunis) ir kačių koronaviruso (FCoV, infekuoja kates). Iki COVID-19 nebuvo vakcinos nuo bet kokio žmones infekuojančio koronaviruso.

 

[[2002–2004 m. SARS epidemija|2002–2004 m. SARS epidemijos]] metu buvo kuriama vakcina, tačiau po 2004 m. nenustačius naujų virusinių infekcijų, vakcinos kūrimas buvo nutrauktas. Tačiau sukurti vakciną neseniai atrastam [[Artimųjų Rytų respiracinis sindromas|MERS]]-CoV (liet. ARRS), vis dar yra vienas iš mokslininkų prioritetų. Šiuo metu prieinama viena vakcina, kuri yra baigusi I fazę, dar 3 kuriamos.

 

Beveik iškart pasirodžius COVID19, įvairiuose socialiniuose tinkluose buvo skleidžiamos kalbos jog virusas jau žinomas ir vakcina jam seniai sukurta. Šiose kalbose minimi įvairūs patentai, tačiau juose esančios DNR sekos, nors ir panašios, priklauso įvairiems kitiems virusams.<ref name="20200124factcheckA">{{Cite web|url=https://www.factcheck.org/2020/01/social-media-posts-spread-bogus-coronavirus-conspiracy-theory/|title=Social Media Posts Spread Bogus Coronavirus Conspiracy Theory|last=McDonald|first=Jessica| name-list-format = vanc |date=24 January 2020|website=FactCheck.org|publisher=Annenberg Public Policy Center|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200206102802/https://www.factcheck.org/2020/01/social-media-posts-spread-bogus-coronavirus-conspiracy-theory/|archive-date=6 February 2020|access-date=8 February 2020}}</ref>

 

* [[COVID-19 pandemija]]

* [[COVID-19]]

* [[Vakcina]]

 

{{Išnašos|3}}

 

[[Kategorija:Vakcinos]]