Raudonieji partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Pašalinti du šaltiniais nepagįsti teiginiai apie kaimų deginimą, rimti kaltinimai, reikalingi šaltiniai.
Eilutė 26:
253-iojo lietuvių savisaugos bataliono Rakliškių atsparos punkto kariai, 1944 m. sausio pradžioje surengė pasalą prie Pasalio kaimo ir iš sovietinių partizanų atėmė 5 karves, 16 avių, 3 kiaules, o per susišaudymą užmušti 6 arkliai. Atimti gyvuliai grąžinti jų savininkams, nes paaiškėjo, kad jie – mažažemiai valstiečiai, turėję tik po 1 arklį.
 
G. Zimanas radiogramoje A. Sniečkui minėjo ir vieną rudenį sudegintą kaimą į pietus nuo savo bazės Rūdninkų girioje - [[Daržininkai (Valkininkai)|Daržininkų kaimą]] prie [[Valkininkai|Valkininkų]], kuris po konflikto buvo apšaudytas padegamosiomis kulkomis.{{faktas}}
 
Raudonieji partizanai žiauriai ir negailestingai 1944 m. [[sausio 29]] d. susidorojo su Kaniūkų kaimu, o per 1944 m. Velykas - [[balandžio 12]] d. sudegino [[Onuškis|Onuškio]] valsčiaus [[Bakaloriškės|Bakaloriškių]] kaimą.{{faktas}}
 
1943 m. M. Šumausko vadovaujamas diversinių grupių centras veikė Kazėnų ir [[Narutis|Naručio]] miškuose - prie [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|Lietuvos ir Baltarusijos SSR sienos]].