Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Ips-typographus-03-fwsJames Watt by Henry Howard.jpg|thumb|Žievėgraužis tipografas (''IpsDžeimsas typographus'')Vatas]]
'''Džeimsas Vatas''' ({{en|James Watt}}; [[1736]] m. [[sausio 19]] d. – [[1819]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – [[britai|britų]] inžinierius, išradęs garo mašiną.{{šaltinis|{{VLE|XXV|468-469||Watt James (Džeimsas Vatas)}}}} [[Londono karališkos bendruomenės]] narys 1785 m. Nuo 1757 m. dirbo mechaniku [[Glazgas|Glazgo]] universitete, kur susipažino su vandens garų savybėmis ir pats su dideliu tikslumu ištyrė, naudodamasis D. Papeno katilu, prisotintų garų temperatūros ir slėgio priklausomybę.
'''Žievėgraužis tipografas''' (''Ips typographus'') – [[Kinivarpos|kinivarpų]] (''Scolytidae'') pošeimio [[Vabalai|vabalas]]. Tai yra paprastosios eglės (''[[Paprastoji eglė|Picea abies]]'') liemenų kenkėjas, paplitęs Europos ir Azijos žemynuose. Pažeisti medžiai pasižymi gelsva, retėjančia ir džiūstančia laja.
 
1763–1764 m. taisydamas T. Niukomeno garo mašinos modelį, priėjo išvadą, kad gan didelė šitos mašinos garų naudojimo priežastis: cilindro sienelių atšalimas iki aušinimui naudojamo vandens temperatūros, įpurškimo metu. Išeitis sumažinti garų naudojimą kiekį – atskira kondensuotų garų patalpa. Pasinaudodamas šia idėja, Dž. Vatas 1765 m. sukonstravo eksperimentinę mašiną su 16 cm pločio cilindru, o 1768 m. pirmą didžiulę garo mašiną, kurios konstrukcija turėjo ir trūkumų: kondensatoriaus, cilindro. 1769 m. Vatas įsigijo anglišką patentą „garų vartojimo kiekiui sumažinimo, o vėliau ir benzino mašinose“, kuriose buvo realizuoti nauji technikos pasiekimai: [[garo marškiniai]] naudojami palaikyti temperatūros lygi cilindre, garo [[rotorinio variklio]] projektas ir kiti. 1774 m. garo variklio konstravimas baigėsi; vėlesni tyrimai parodė, kad šitas variklis buvo daugiau nei 2 kartus našesnis už geriausius T. Niukomeno prieš tai konstruotus. 1782 m. Vatas gavo anglišką patentą garo varikliui. Džeimsas įvedė pirmąją galios matavimo sąvoką – arklio galia (vėliau jo garbei buvo pavadintas kitas matavimo vienetas – [[Vatas]]). Dėka ekonomiškumo Džeimso garo mašina tapo populiari ir suvaidino svarbiausią vaidmenį pereinant prie mašinų gamybos ([[Pramonės perversmas]]).
Žievėgraužių tipografų suaugėlių kūnas yra 4,2 – 5,5 mm dydžio, cilindriškas ir apaugęs plaukeliais, tamsiai rudos arba juodos spalvos, antsparniai gali būti šviesesni. Antsparnių viršūnių nuolydis paprastai suapvalėjęs, bukas arba su įduba, vadinama karučiu. Kiekviename karučio šone yra 4 danteliai. Dėl kūgio formos galvos ir suplotų antenų šis vabalas yra puikiai prisitaikęs pragraužti atakuojamo medžio kietą išorinę žievę. Lervos baltos, kiek sukumpusios, bekojės, su ruda galva.
 
'''[[ŽievėgraužisJames tipografasWatt|Daugiau…]]'''
Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu, kartu su suaugėliais vabalais suformuodami poligaminius šabloniškus tunelius po stora gyvų medžių arba rąstų žieve. Lervų vystymasis yra priklausomas nuo aplinkos temperatūros. Intensyviausiai žievėgraužio tipografo lervos vystosi oro temperatūrai kylant iki +29ºC. Vabalų mirtingumą žiemos sezono metu gali lemti biotiniai ir abiotiniai veiksniai. Dėl aplinkos temperatūros žiemą žievėgraužių tipografų, žiemojančių rąstuose, mirtingumas gali išaugti net iki 50 %.
 
Dieninis žievėgraužių tipografų skraidymo aktyvumas yra priklausomas nuo temperatūros ir apytiksliai trunka nuo 9 valandos ryto iki 9 valandos vakaro. Vokietijoje atlikti tyrimai patvirtina, jog trys dienos iš eilės pakankamai šiltos oro temperatūros yra būtina, kad įvyktų sėkmingos medžių šeimininkų atakos.
 
'''[[Žievėgraužis tipografas|Daugiau…]]'''
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.