02:19, 2 gegužės 2021 versija taisyti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 803 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		02:47, 2 gegužės 2021 versija taisyti anuliuoti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 803 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Graikiška ir lotyniška leksika == Siaurąja prasme tarptautinė leksika – mokslo ir technikos [[terminologija]], dažniausiai kilusi iš [[Lotynų kalba\|lotynų]] (''evoliucija, tendencija, forma'') ir [[Senoji graikų kalba\|senosios graikų]] (''analizė, aritmetika, technika'') kalbų. Šios kilmės terminologija vartojama visose Europos kalbose (išskyrus islandų kalbą),<ref>{{cite web \|title=Lietuvių bendruomenė – viena aktyviausių imigrantų bendruomenių Islandijoje\|author=Inga Nanartonytė\|date=2016-04-17\|publisher=baltai.lt\|url=http://www.baltai.lt/?p=21849\|accessdate=2020-11-22}}</ref> taip pat ir [[Romanų kalbos\|romanų kalbose]] (kurios pačios kilusios iš lotynų kalbos) ir šiuolaikinėje [[Graikų kalba\|graikų kalboje]]. == Angliška leksika == Dėl [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinės Karalystės]] ir [[JAV]] laimėjimų mokslo ir technikos srityse nuo [[XIX a.]] pasaulio kalbose buvo pasiskolinta daug [[Anglų kalba\|angliškų]] terminų, ir šis skolinimasis tęsiasi iki šiol. Nors dauguma [[Anglicizmas\|anglicizmų]] patys yra kilę iš lotynų kalbos, vis stiprėja tendencija juos skolinantis išsaugoti anglišką tartį, o ne atstatyti tradicinį lotynišką tarimą (pavyzdžiui, ''[[dizainas]]'' < {{en\|design}} /~~di'zain~~di’zain/ < {{la\|dēsignāre}} /de:~~sig'na~~ sig’na: re/).<ref>{{cite web \|title= design\|author=\|date=\|publisher=Wiktionary\|url=https://en.wiktionary.org/wiki/design#Etymology\|accessdate=2020-11-22}}</ref><ref>{{cite web \|title=dēsignāre\|author=\|date=\|publisher=Wiktionary\|url=https://en.wiktionary.org/wiki/designo#Latin\|accessdate=2020-11-22}}</ref> == Arabiška leksika == Eilutė 16: Rytų ir pietryčių Azijos šalyse kinų kultūros įsigalėjimas lėmė didelį kiniškų žodžių skolinimąsi. Ten, kur prigijo [[kinų raštas]] ([[Korėja\|Korėjoje]] ir [[Japonija\|Japonijoje]]), iš kinų kalbos pasiskolinti žodžiai išlaikydavo kinišką rašybą (būdavo užrašomi tokiais pačiais [[Hieroglifas\|hieroglifais]]). Europos kalbose vartojami, pavyzdžiui, šie kinų kilmės žodžiai: ''[[fengšui]]'', ''[[Kung fu\|kungfu]]'', ''[[kečupas]]''.<ref>{{cite journal\|last=Best K.-H\|date=2008\|title=Sinismen im Deutschen und Englischen\|journal=Glottometrics\|volume=17\|pages=87–93}}</ref> == Tarptautinių žodžių požymiai lietuvių kalboje == Tarptautinius žodžius nuo lietuviškos kilmės žodžių galima atskirti pagal keletą ypatybių:<ref>Santa Grigus, Baiba Zeiļaka. Valodas labirinti 7. klasei. Zvaigzne ABC, 2007. 19. lpp.</ref><ref>{{cite web \|title= Dvibalsis\|author=Aleksas Girdenis\|date= 2004-02-02\|publisher=[[VLE]]\|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/dvibalsiai-51050\|accessdate=2020-11-22}}</ref> * trumpasis balsis ''o'' (''pòlisas, kròsas, polìcija''); Eilutė 26: * nelietuviškos [[Priesaga\|priesagos]], pavyzdžiui, ''-acija'' (''koncentrãcija, organizãcija''), ''-ada'' (''olimpiadà, kolonadà''), ''-antas/-ė'' (''debiutántas, konsultántė''), ''-orija'' (''[[Observatorija\|observatòrija]], auditòrija''), ''-yvus/-i'' (''aktyvùs, pasyvì''), ''-arus/-i'' (''familiarùs, reguliarì''), ''-oziškas/-a, -ozinis/-ė'' (''kuriòziškas, grandiòzinė'') ir kt.; * dalis tarptautinių žodžių [[Linksnis\|nelinksniuojami]] (''fojė̃, dominò, žiurì, ragù''). == Hibridiniai žodžiai == Lietuvių ir kitose kalbose pasitaiko žodžių, kurie sudaryti įtraukiant savas ir tarptautinių žodžių [[Morfema\|morfemas]], pavyzdžiui:<ref name ="hibr">{{cite web\|author=Lina Inčiūraitė-Noreikienė\|date=2015\|title=Lietuvių kalbos dūriniai su neoklasikiniais dėmenimis\|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/2238/2222\|publisher=BALTISTIKA L (2) 2015 245–259\|accessdate=2021-05-02}}</ref> * tarptautinis [[priešdėlis]] + lietuviška [[Šaknis (kalbotyra)\|šaknis]] (''~~pseudomokslas~~pseudomókslas, ~~audioįrašas~~audioį́rašas, ~~ekspirmininkas~~ekspìrmininkas''); * lietuviškas priešdėlis + tarptautinė šaknis (+ lietuviška priesaga) (''~~pakomitetis~~pãkomitetis, ~~paeksperimentuoti~~paeksperimentúoti, ~~sunorminti~~sunòrminti''); * lietuviška šaknis + tarptautinė [[priesaga]] (''~~dujofikacija~~dujofikãcija, ~~skaitmenizacija~~skaitmenizãcija, ~~dantistas~~dantìstas''); * tarptautinė šaknis + lietuviška priesaga (''~~analizavimas~~analizãvimas, ~~partnerystė~~partnerỹstė, ~~faneruotė~~faneruõtė''); * vienas dūrinio dėmenų – tarptautinis žodis (''~~šviesoforas~~šviesofòras, ~~dvimotoris~~dvimotòris, ~~dešimtmetris~~dešimtmètris''). Vartojama ir kitokių derinių, nes lietuvių kalba labai dari, gali būti pasitelktos įvairios šaknų ir [[Afiksas\|afiksų]] kombinacijos. Ne visi tarptautinius elementus įtraukiantys žodžiai vienodos vertės: kai vienodai gerai tinka ir hibridas, ir savos darybos žodis, pirmenybė teikiama savajam.<ref name ="hibr"/> == Išnašos == {{išnašos\|2}} == Literatūra == * Peter Braun, Burkhard Schaeder, Johannes Volmert (eds.): Internationalismen II. Studien zur interlingualen Lexikologie und Lexikographie (Reihe Germanistische Linguistik. Band 246), Tübingen: Niemeyer 2003, ISBN 3-484-31246-7. [[Kategorija:Leksikologija]]

Tarptautinis žodis: Skirtumas tarp puslapio versijų