Abiogenezė: Skirtumas tarp puslapio versijų

15 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
 
'''Abiogenezė''' ([[senovės graikų kalba|gr.]] ''a–bio–genesis'' – 'ne biologinės kilmės') – bendrąja prasme, [[gyvybė]]s atsiradimas iš negyvosios [[medžiaga|medžiagos]].<ref name=Pereto>{{cite journal|last= Peretó |first= Juli |year= 2005 |title= Controversies on the origin of life |url= http://www.im.microbios.org/0801/0801023.pdf |journal= International Microbiology|volume= 8 |issue= 1 |pages= 23–31 |pmid= 15906258 |access-date= 2015-06-01 |url-status= dead |archive-url= https://web.archive.org/web/20150824074726/http://www.im.microbios.org/0801/0801023.pdf |archive-date= 2015-08-24}}</ref>
 
Abiogenezės procesas niekada nebuvo stebimas. Manoma, kad gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos yra ypatingaiypač retas reiškinys ir gali vykti tik specifinėje aplinkoje, kurios šiuolaikinėje [[Žemė]]je nėra. 1920 m. [[Aleksandr Oparin]] pirmasis iškėlė hipotezę, jog gyvybė galėjo atsirasti fizikinės chemijos paaiškinamų ir eksperimentiškai pakartojamų procesų metu. <ref name=Pereto/> Abiogenezę buvo bandoma įrodyti [[1953]] metais [[Milerio-Urėjaus eksperimentas|Milerio-Urėjaus]] eksperimentu [[Čikagos universitetas|Čikagos universitete]]. Jo metu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, panašios į pirmykštės žemės, ir stebėtas organinių medžiagų susidarymas iš neorganinių.<ref name=Pereto/>
 
== Gyvybės apibrėžimas ==
Nesutariama ir kas galėjo būti toji pradžia: ar pirmoji save atkurianti molekulė, pirmasis genas (pirmiausia genetika), ar pirmasis save palaikantis metabolinis tinklas (pirmiausia metabolizmas). Pirmojo požiūrio šalininkai sutelkia dėmesį į įvairias save atkuriančias molekules, tiesiog aprūpindami jas viskuo, kas tam atkūrimui reikalinga. Bet kas tuo aprūpino pirmąsias molekules? Antrojo požiūrio šalininkai pirmiausia nagrinėja galimas metabolinių reakcijų sekas.<ref name=Pereto/>
 
Skiriamas gyvybės vienetas (kažkas gyvo, bet nebūtinai galinčio evoliucionuoti) ir evoliucijos vienetas (kažkas galinčio evoliucionuoti, bet nebūtinai viskuo pats save aprūpinantis). Dabartiniame pasaulyje, pavyzdžiui, [[nevaisingumas|nevaisingas]] gyvūnas yra gyvybės bet ne evoliucijos vienetas, tuo tarpu [[virusas]] – neaišku kiek gyvybės, bet visgi evoliucijos vienetas. Viena iš hipotezių teigia, jog pirmosios ląstelės buvo gyvos ta prasme, jog turėjo save palaikantį metabolinį tinklą ir gebėjo save atkurti. Tačiau šios pirmosios ląstelės neturėjo jokių genų, taigi nesugebėjo evoliucionuoti taip, kaip tai suprantama pagal C. Darwin apibrėžimą. Genai atsirado vėliau, ir nuo tada prasidėjo evoliucija. <ref name=Pereto/>
 
=== Ląstelė ar vientisa gyvybė? ===
Pagaliau vieni mano, jog pirmoji gyvybė buvo kažkas vientiso, kitų nuomone, ji iš pat pradžių buvo padalyta į atskirus organizmus, ląsteles, kuriose buvo galimos kitos (taip pat ir stabilesnės) sąlygos, medžiagų koncentracijos nei aplinkoje. Tai pat ląstelės iš karto galėjo konkuruoti tarpusavyje ir taip evoliucionuoti. <ref name=Pereto/>
 
=== Žemėje ar kur kitur? ===
Mintį, jog gyvybės sėklos galėjogali klajojaklajoti po visatą ir palankomis sąlygomis sudygsta, pirmas išsakė dar senovės graikų filosofas Anaxagoras[[Anaksagoras]] (500–428 m. pr.kr m. e.) <ref name="USRA-2010">{{cite conference|last=Rampelotto|first=Pabulo Henrique|date=26 April 2010|title=Panspermia: A Promising Field of Research|url=http://www.lpi.usra.edu/meetings/abscicon2010/pdf/5224.pdf|url-status=live|conference=Astrobiology Science Conference 2010|booktitle=""|location=Houston, TX|publisher=Lunar and Planetary Institute|page=5224|bibcode=2010LPICo1538.5224R|archive-url=https://web.archive.org/web/20160327005016/http://www.lpi.usra.edu//meetings/abscicon2010/pdf/5224.pdf|archive-date=27 March 2016|access-date=2014-12-03|conference-url=http://www.lpi.usra.edu/meetings/abscicon2010/}} Conference held at League City, TX</ref> Visgi reikalingas paaiškinimas, kaip toji gyvybė tuomet atsirado už Žemės ribų. Vienas svarbiausių gyvybei reikalingų elementų, [[anglis]], kosmose randama visose jos formose (kaip [[deimantas]], kaip [[grafitas]] ir kaip [[fulerenas]]). Anglis susidaro žvaigždėse ir, šioms baigiant savo gyvavimo ciklą, patenka į tarpžvaigždinę erdvę. Tankesnėse tarpžvaigždinės erdvės srityse galimos sudėtingos cheminės sąveikos, susidarant iš pradžių paprastoms, o paskui ir sudėtingesnėms organinėms molekulėms. [[Kometa|Kometose]] rasta daugiau nei 50 organinių junginių. Pagal elektromagnetinius spektrus patvirtintas tarpžvaigždinio vandens (H<sub>2</sub>O) ir daugiau nei 150 įvairių organinių molekulių (nitrilų, aldehidų, alkoholių, organinių rūgščių, ketonų, amidų bei aminų ir gana ilgos grandinės angliavandenilių) egzistavimas. Todėl galima taip pat ir hipotezė, jog pirmieji gyvybei reikalingi junginiai susidarė tarpžvaigždinėje erdvėje ir buvo į Žemę atnešti kometų ar meteoritų.
 
== Taip pat skaitykite ==