'''Abiogenezė''' ([[ senovės graikų kalba|gr.]] ''a–bio–genesis'' – 'ne biologinės kilmės ') – bendrąja prasme, [[gyvybė]]s atsiradimas iš negyvosios [[medžiaga|medžiagos]]<ref name=Pereto>{{cite journal|last= Peretó |first= Juli |year= 2005 |title= Controversies on the origin of life |url= http://www.im.microbios.org/0801/0801023.pdf |journal= International Microbiology|volume= 8 |issue= 1 |pages= 23–31 |pmid= 15906258 |access-date= 2015-06-01 |url-status= dead |archive-url= https://web.archive.org/web/20150824074726/http://www.im.microbios.org/0801/0801023.pdf |archive-date= 2015-08-24}}</ref> ▼{{Vikižodynas|abiogenezė}} ▼▲'''Abiogenezė''' ([[graikų kalba|gr.]] ''a–bio–genesis'' – ne biologinės kilmės) – bendrąja prasme, [[gyvybė]]s atsiradimas iš negyvosios [[medžiaga|medžiagos]]<ref name=Pereto>{{cite journal|last= Peretó |first= Juli |year= 2005 |title= Controversies on the origin of life |url= http://www.im.microbios.org/0801/0801023.pdf |journal= International Microbiology|volume= 8 |issue= 1 |pages= 23–31 |pmid= 15906258 |access-date= 2015-06-01 |url-status= dead |archive-url= https://web.archive.org/web/20150824074726/http://www.im.microbios.org/0801/0801023.pdf |archive-date= 2015-08-24}}</ref>
Abiogenezės procesas niekada nebuvo stebimas. Manoma, kad gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos yra ypatingai retas reiškinys ir gali vykti tik specifinėje aplinkoje, kurios šiuolaikinėje [[Žemė]]je nėra. 1920 m. [[Aleksandr Oparin]] pirmasis iškėlė hipotezę jog gyvybė galėjo atsirasti fizikinės chemijos paaiškinamų ir eksperimentinškai pakartojamų procesų metu. <ref name=Pereto/> Abiogenezę buvo bandoma įrodyti [[1953]] metais [[Milerio-Urėjaus eksperimentas|Milerio-Urėjaus]] eksperimentu [[Čikagos universitetas|Čikagos universitete]]. Jo metu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, panašios į pirmykštės žemės, ir stebėtas organinių medžiagų susidarymas iš neorganinių.<ref name=Pereto/>
== Gyvybės apibrėžimas ==
Gyvas organizmas – tai bet kokia save palaikanti ({{en|autonomous}}) sistema su atviromis evoliucijos galimybėmis. Dvi esminės jo savybės atrodo esą metabolizmas ir paveldimumas. Molekuliniame lygyje visi žinomi gyvi organizmai turi daug stulbinančių ({{en|striking}}) panašumų: paveldimoji medžiaga visada yra [[DNR]], jos [[genetinis kodas]] irgi universalus ir visi metabolizmo skirtumai labiau primena to paties metabolinio tinklo variacijas. Todėl manoma, jog kažkurio metu egzistavo bendrasis protėvis, davęs pradžią visoms dabartinėms gyvybės formoms. Šią hipotezę jau anksčiau buvo pasiūlęs [[Charles Darwin]], tuomet teturėdamas daug mažiau argumentų. <ref name=Pereto/>
== Galimi požiūriai ==
=== Heterotrofiniai ar autotrofiniai organizmai? ===
Heterotrofinės pradžios hipotezė teigia, jog pirmieji organizmai buvo anaerobiniai, panaudojantys savo metabolizmui labai įvairias anksčiau susidariusias organines medžiagas. Jai priešina autotrofinės pradžios hipotezė siūlo, kad jau patys pirmieji organizmai buvo pakankamai sudėtingi kad jiems pakaktų aplinkoje esančių paprastų, neorganinių molekulių. <ref name=Pereto/>
Nesutariama ir kas galėjo būti toji pradžia: ar pirmoji save atkurianti molekulė, pirmasis genas (pirmiausia genetika), ar pirmasis save palaikantis metabolinis tinklas (pirmiausia metabolizmas). Pirmojo požiūrio šalininkai sutelkia dėmesį į įvairias save atkuriančias molekules, tiesiog aprūpindami jas viskuo, kas tam atkūrimui reikalinga. Bet kas tuo aprūpino pirmąsias molekules? Antrojo požiūrio šalininkai pirmiausia nagrinėja galimas metabolinių reakcijų sekas.<ref name=Pereto/>
Skiriamas gyvybės vienetas (kažkas gyvo, bet nebūtinai galinčio evoliucionuoti) ir evoliucijos vienetas (kažkas galinčio evoliucionuoti, bet nebūtinai viskuo pats save aprūpinantis). Dabartiniame pasaulyje, pavyzdžiui, [[nevaisingumas|nevaisingas]] gyvūnas yra gyvybės bet ne evoliucijos vienetas, tuo tarpu [[virusas]] – neaišku kiek gyvybės, bet visgi evoliucijos vienetas. Viena iš hipotezių teigia jog pirmosios ląstelės buvo gyvos ta prasme jog turėjo save palaikantį metabolinį tinklą ir gebėjo save atkurti. Tačiau šios pirmosios ląstelės neturėjo jokių genų, taigi nesugebėjo evoliucionuoti taip kaip tai suprantama pagal C.Darwin apibrėžimą. Genai atsirado vėliau, ir nuo tada prasidėjo evoliucija. <ref name=Pereto/>
=== Ląstelė ar vientisa gyvybė? ===
=== Žemėje ar kur kitur? ===
Mintį jog gyvybės sėklos galėjo klajoja po visatą ir palankomis sąlygomis sudygsta pirmas išsakė dar senovės graikų filosofas Anaxagoras (500-428500–428 pr.kr.) <ref name="USRA-2010">{{cite conference|last=Rampelotto|first=Pabulo Henrique|date=26 April 2010|title=Panspermia: A Promising Field of Research|url=http://www.lpi.usra.edu/meetings/abscicon2010/pdf/5224.pdf|url-status=live|conference=Astrobiology Science Conference 2010|booktitle=""|location=Houston, TX|publisher=Lunar and Planetary Institute|page=5224|bibcode=2010LPICo1538.5224R|archive-url=https://web.archive.org/web/20160327005016/http://www.lpi.usra.edu//meetings/abscicon2010/pdf/5224.pdf|archive-date=27 March 2016|access-date=2014-12-03|conference-url=http://www.lpi.usra.edu/meetings/abscicon2010/}} Conference held at League City, TX</ref> Visgi reikalingas paaiškinimas, kaip toji gyvybė tuomet atsirado už Žemės ribų. Vienas svarbiausių gyvybei reikalingų elementų, [[anglis]], kosmose randama visose jos formose (kaip [[deimantas]], kaip [[grafitas]] ir kaip [[fulerenas]]). Anglis susidaro žvaigždėse ir, šioms baigiant savo gyvavimo ciklą, patenka į tarpžvaigždinę erdvę. Tankesnėse tarpžvaigždinės erdvės srityse galimos sudėtingos cheminės sąveikos, susidarant iš pradžių paprastoms, o paskui ir sudėtingesnėms organinėms molekulėms. [[Kometa|Kometose]] rasta daugiau nei 50 organinių junginių. Pagal elektromagnetinius spektrus patvirtintas tarpžvaigždinio vandens (H<sub>2</sub>O) ir daugiau nei 150 įvairių organinių molekulių (nitrilų, aldehidų, alkoholių, organinių rūgščių, ketonų, amidų bei aminų ir gana ilgos grandinės angliavandenilių) egzistavimas. Todėl galima taip pat ir hipotezė jog pirmieji gyvybei reikalingi junginiai susidarė tarpžvaigždinėje erdvėje ir buvo į Žemę atnešti kometų ar meteoritų.
== Taip pat skaitykite ==
* [[Biogenezė]]
== Šaltiniai ==
{{išn}}
▲{{Vikižodynas|abiogenezė}}
{{Biologijos šakos}}
{{Gyvybės kilmė}}
| 