Martynas Yčas (1885): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Ištryniau galimai šališka ir išnasomis nepagrįsta teiginį, kad bankas bankrutavo “susiskloscius nepalankioms aplinkybėms” |
||
Eilutė 42:
Nuo [[1919]] m. [[kovo 7]] d. Lietuvos delegacijos [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] narys, delegacijos pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] pavaduotojas. Kartu ėjo Vyriausybės finansų įgaliotinio pareigas ir sėkmingai vedė derybas dėl paskolų bei Lietuvai reikalingiausių prekių.
Vienas pirmųjų Lietuvos bankininkų, padėjęs kloti šalies ekonomikos pamatus. Dar [[1918]] m. [[gruodžio 1]] d. kartu su [[Adomas Prūsas|Adomu Prūsu]], [[Saliamonas Banaitis|Saliamonu Banaičiu]] ir kitais įkūrė Prekybos ir pramonės banką, kuris [[1926]] m.
Jo kūrybinę bibliografiją sudaro daugiau, kaip 200 originaliosios kūrybos bei vertimų tomų. Jis rašė laikraščiams ir žurnalams „[[Vilniaus žinios]]“, [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]], [[Vairas (žurnalas)|„Vairas“]], „[[Lietuvos aidas]]“, [[1914]]–[[1915]] m. redagavo ir leido žurnalą „Vairas“, [[1916]]–[[1918]] m. „[[Lietuvių balsas (Rusija) |Lietuvių balsas]]“. [[1912]] m. Biržuose įsteigė spaustuvę, kur iki [[1915]] m. buvo spausdinamas ir jo su kunigu Petru Jakubėnu redaguotas „[[Biržų kalendorius]]“. Su žmona Hypatija Yčiene įsteigė ir [[1922]]–[[1923]] m. redagavo evangelikų reformatų laikraštį „[[Mūsų žodis (reformatai)|Mūsų žodis]]“. [[1935]]–[[1936]] m. išėjo trys atsiminimų knygos bendru pavadinimu „Atsiminimai. Nepriklausomybės keliais“.
Eilutė 64:
[[Kategorija:VDU garbės daktarai]]
[[Kategorija:VU garbės daktarai]]
[[Kategorija:Lietuvos protestantai]]
|