00:34, 23 gruodžio 2006 versija taisyti E rulez (aptarimas \| indėlis) Biurokratai, Sąsajos administratoriai, Administratoriai 17 823 keitimai S typo ← Prieš tai darytas keitimas		05:46, 29 kovo 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S Automatinis brūkšnių taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Silvestras Gimžauskas''' ([[1845]] m. [[spalio 13]] d. [[Saldutiškis\|Saldutiškyje]] -– [[1897]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Varšuva\|Varšuvoje]]) -– kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas [[Lenkija\|Lenkijoje]], kapas nežinomas. ==Biografija== Eilutė 5: Kilęs iš valstiečių šeimos. Mokėsi [[Švenčionys\|Švenčionių]] ir [[Daugpilis\|Daugpilio]] gimnazijose. [[1876]] m. baigė [[Vilniaus kunigų seminarija\|Vilniaus kunigų seminariją]]. [[1877]] -– [[1878]] m. studijas tęsė [[Peterburgo dvasinė akademija\|Peterburgo dvasinėje akademijoje]], bet dėl ligos iš jos išstojo. Akademijoje susidraugavo su Lietuvos atgimimo žadintojais bendraminčiais [[Petras Kriaučiūnas\|Petru Kriaučiūnu]] ir [[Kazimieras Jaunius\|Kazimieru Jauniumi]]. Jau mokydamasis seminarijoje gaudavo ir skaitydavo lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo [[Aušra (laikraštis)\|“Aušroje“]] ir kituose leidiniuose. Eilutė 11: [[1890]] m. parengė pirmą patriotinį lietuvišką atsišaukimą, išspausdintą [[JAV]], kuriame ragino brolius lietuvninkus neleisti vaikų į nelietuviškas mokyklas, mylėti ir ginti lietuvišką kalbą. Leido eilėraščių bei publicistines knygeles. Visas savo pajamas aukodavo lietuviškoms knygoms leisti. Dirbo vikaru [[Želudkas\|Želudke]] (Lydos aps., Gudija), [[Žiežmariai\|Žiežmariuose]], [[Vidiškės]]e. Nuo [[1883]] m. [[Kietaviškės\|Kietaviškių]], [[1884]] -– [[1893]] m. -– [[Valkininkai\|Valkininkų]] klebonas. [[Žiežmariai\|Žiežmariuose]] buvo įsirengęs pagrindinę lietuviškos spaudos slėptuvę. Iš čia pasiimdavo knygų ir dirbdamas kitose [[Vilniaus kraštas\|Vilnijos]] parapijose. Dirbdamas [[Vilniaus kraštas\|Vilnijos]] parapijose buvo aktyvus švietėjas, lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Ypač aktyviai organizavo spaudos platinimą [[Valkininkai\|Valkininkuose]]: globojo apie 50 knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas, jas visokeriopai rėmė, kontroliavo jų darbą. [[Valkininkai]] tapo didžiausiu lietuviškos spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje. Eilutė 17: [[1891]] m. pas jį gyvenęs brolis Vladislavas, supykęs, kad negauna pinigų išgerti, Silvestrą Gimžauską įskundė policijai. Per tardymus žandarai išaiškino nemažai [[Valkininkai\|Valkininkų]] apylinkės knygnešių. [[Vilnius\|Vilniaus]] generalgubernatorius siūlė Silvestrą Gimžauską 3 metams uždaryti į [[Gardinas\|Gardino]] vienuolyną. Kadangi nebuvo tiesioginių kaltės įrodymų, Kitatikių reikalų prie Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius bausmei nepritarė, tik pareikalavo akylai Silvestrą Gimžauską sekti. [[1893]] m. pradžioje perkeltas eiliniu vikaru į [[Giedraičiai\|Giedraičius]], o metų pabaigoje -– į [[Bagaslaviškis\|Bagaslaviškį]] jau kaip altaristas, nes nesutarė su [[Giedraičiai\|Giedraičių]] klebonu lenkomanu J. Pikturna. [[1897]] m. vasarą išvyko gydyti akmenligės į [[Varšuva\|Varšuvą]] ir čia tų pačių metų rudenį mirė. ==Atmintinos vietos ir paminklai==

Silvestras Gimžauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų