Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Pakeista Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.58.56.38 (Aptarimas) darytas keitimas 6233572
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 1:
{{otheruses|Giminė}}
'''Giminė''' – [[gramatika|gramatinė]] klasifikacinė arba kaitybinė [[Vardažodis|vardažodžių]] kategorija, būdinga [[Semitų kalbos|semitų]] ir [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].
 
Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., [[Armėnų kalba|armėnų]], iš dalies [[Anglų kalba|anglų]], jau išnykusi. Klasifikacinė – tik [[Daiktavardis|daiktavardžių]] giminė. Kai kuriose kalbose, kurios turi giminės kategoriją, kiekvienas daiktavardis yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. Yra kalbų, kuriose daiktavardis gali būti vyriškosios, moteriškosios, bevardės (niekatrosios giminės). Daiktavardžių, reiškiančių asmenį, giminė dažniausiai priklauso nuo asmens lyties. Kitų daiktavardžių giminė nėra motyvuota.
 
Giminę parodo [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]]) – [[Artikelis|artikeliai]]. [[Būdvardis|Būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] bei kitų žodžių, [[Sakinys|sakinyje]] derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „giedras oras” (vyr. g.), „giedrà diena” (mot. g.), „šiandien giẽdra” (bev. g., kai daiktavardžio nėra arba su juo nederinama)).
 
Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]] (pvz., „gražù”), kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] („pìrma, añtra”), kiekinis skaitvardis „víena“, [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]] („yra pasakyta / matoma / išnykę / bū́sima” ir t. t.), dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine, nes ši forma iš jos kilusi.<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref> Iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s išsirutuliojusioje [[baltų prokalbė]]je, iš kurios kilo lietuvių kalba, bevardę giminę turėjo ir daiktavardžiai.
 
Pradžioje indoeuropiečių prokalbė turėjusi [[Gyvumas (kalbotyra)|gyvųjų ir negyvųjų]] dalykų gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau gyvųjų giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o negyvųjų davė pagrindą bevardei giminei (neutrum). Ši giminė taikoma daiktavardžiams, turintiems abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la|coelum}}, {{sa|''vyoman''}}, {{ru|небо}} – 'dangus'). Kai kuriose kalbose gyvoji ir negyvoji giminės skilo į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. {{cs|muž}}, {{cs|stroj}}).
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}