Sicinskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
im |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 4:
== Geneologija ==
Sicinskių giminė žinoma nuo XVI a. Lenkų herbynuose minimos trys giminės šakos, turėjusios Trijų rožių ([[Lenkų kalba|lenkiškai]] ''Doliwa''), Seno arklio (''Starykoń'') ir Teisybės (''Prawdzic'') herbus. Pastarąjį turėjo su Lietuva susijusi giminės šaka. Giminės šaknys – [[Pšemyslis|Pšemyslio]] vaivadija Lenkijoje. Pavardė kildinama iš jų protėvių valdyto Sitno dvaro. Pirmasis istoriniuose dokumentuose paminėtas giminės atstovas buvo Motiejus (arba Mykolas) Sicinskis, vedęs Grabinską. Vėliau minimas riteris Kasparas Sicinskis, o pastarojo sūnus Jonas Sicinskis apsigyveno Lietuvoje. Jo sūnaus (?) Valentino sūnus [[Jonas Sicinskis]] (apie [[1560]]
Iš Lenkijoje likusios giminės pagarsėjo rotmistras Adomas Sicinskis (''Adam Siciński''), [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] vadovavęs [[kavalerija|kavalerijos]] brigados vyriausiajam štabui, Rišardas Sicinskis (''Ryszard Siciński'') Masonų ložės ''Wielka Loża Narodowa Polski'' Didysis magistras, Žanas Vaitiekus Sicinskis (''Jean Wojciech Siciński'') – Masonų ložės ''Ryt Szkocki Dawny i Uznany'' Didysis komandoras, [[Andrius Sicinskis]] (Andrzej Siciński) – [[politologija|politologas]], [[sociologija|sociologas]], [[1991]]-[[1992]] m. [[Janas Olševskis|Jano Olševskio]] vyriausybės kultūros ir meno ministras.
Eilutė 10:
== Dvarai Lietuvoje ==
Jonui Sicinskiui Upytės paviete priklausė [[Pamūšis]], [[Pamarmakis]] (parduotas [[1612]] m.), [[Stačiūnai]], [[Dovainiškiai]], [[Nevėžninkai]] su [[Vaišvilčiai|Vaišvilčių]], [[Pavešėčiai|Pavešėčių]], [[Molainiai|Molainių]] kaimais, [[1595]] m. pirkti [[Jurgėnai]] ir [[Tolkonys]] , taip pat [[Gegužinė]] ([[Vilnius|Vilniaus]] vaitijoje). Pirmosios žmonos kraitis buvo [[Pakruojis]], Upytė ir [[Lygumai]] Upytės paviete, o antrosios
Užstatu iš [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos]] turėjo [[Navaršonys|Navaršonis]], o [[1614]] m. už 49 tūkst. auksinų pirko didelį [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] dvarą. Bet jau [[1620]] m. šią valdą buvo užstatęs Aleksandrui Kolenskiui už 10 tūkst. kapų grašių. 1614 m. iš Jurgio Volminskio, Upytės seniūno, pirko mūrinį namą Vilniuje Pilies gatvėje. [[1617]] m. iš karaliaus gavo Bobruso palivarką, didelį [[Baisogala|Baisogalos]] dvarą su 4 kaimais, [[Žemaitija|Žemaitijoje]] lėno teise turėjo Pleidžiūnų lėną. Trumpai (prieš 1617 m.) turėjo Kildiškių dvarelį (Upytės paviete). Iš [[1692]] m. Savitiškio dvaro inventoriaus matyti, kad Aleksandras Sicinskis Savitiškio dvarą su Pavešėčių ir Naujakaimio kaimais užstatė.
|