Sicinskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
im
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 4:
== Geneologija ==
 
Sicinskių giminė žinoma nuo XVI a. Lenkų herbynuose minimos trys giminės šakos, turėjusios Trijų rožių ([[Lenkų kalba|lenkiškai]] ''Doliwa''), Seno arklio (''Starykoń'') ir Teisybės (''Prawdzic'') herbus. Pastarąjį turėjo su Lietuva susijusi giminės šaka. Giminės šaknys – [[Pšemyslis|Pšemyslio]] vaivadija Lenkijoje. Pavardė kildinama iš jų protėvių valdyto Sitno dvaro. Pirmasis istoriniuose dokumentuose paminėtas giminės atstovas buvo Motiejus (arba Mykolas) Sicinskis, vedęs Grabinską. Vėliau minimas riteris Kasparas Sicinskis, o pastarojo sūnus Jonas Sicinskis apsigyveno Lietuvoje. Jo sūnaus (?) Valentino sūnus [[Jonas Sicinskis]] (apie [[1560]] - [[1621]]) – [[Upytė]]s pulko rotmistras, [[Biržai|Biržų]] seniūnas, Upytės [[seimelis|seimelio]] maršalka. Jo sūnūs Hektoras Dovydas Sicinskis ([[1589]] – [[1632]] m.), Kazimieras Sicinskis ([[1612]] - po [[1699]] m.) ir [[Vladislovas Sicinskis]] (apie [[1615]]-[[1672]] m.). Hektoras Dovydas turėjo dukrą Konstanciją ir sūnų Aleksandrą (mirė [[1694]] m.).
 
Iš Lenkijoje likusios giminės pagarsėjo rotmistras Adomas Sicinskis (''Adam Siciński''), [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] vadovavęs [[kavalerija|kavalerijos]] brigados vyriausiajam štabui, Rišardas Sicinskis (''Ryszard Siciński'') Masonų ložės ''Wielka Loża Narodowa Polski'' Didysis magistras, Žanas Vaitiekus Sicinskis (''Jean Wojciech Siciński'') – Masonų ložės ''Ryt Szkocki Dawny i Uznany'' Didysis komandoras, [[Andrius Sicinskis]] (Andrzej Siciński) – [[politologija|politologas]], [[sociologija|sociologas]], [[1991]]-[[1992]] m. [[Janas Olševskis|Jano Olševskio]] vyriausybės kultūros ir meno ministras.
Eilutė 10:
== Dvarai Lietuvoje ==
 
Jonui Sicinskiui Upytės paviete priklausė [[Pamūšis]], [[Pamarmakis]] (parduotas [[1612]] m.), [[Stačiūnai]], [[Dovainiškiai]], [[Nevėžninkai]] su [[Vaišvilčiai|Vaišvilčių]], [[Pavešėčiai|Pavešėčių]], [[Molainiai|Molainių]] kaimais, [[1595]] m. pirkti [[Jurgėnai]] ir [[Tolkonys]] , taip pat [[Gegužinė]] ([[Vilnius|Vilniaus]] vaitijoje). Pirmosios žmonos kraitis buvo [[Pakruojis]], Upytė ir [[Lygumai]] Upytės paviete, o antrosios - [[Promedziava]] su Paskiškių palivarku [[Raseiniai|Raseinių]] paviete. Be to, po antrosios santuokos Upytės paviete jam priklausė [[Savitiškis]] ir dvaro kaimai [[Naujasodis]], [[Zubiškės]], [[Vaišvilčiai]], [[Puodžiūnai]] ir [[Krikliniai]]. Iš trečios santuokos gavo dalį Hlebovo dvaro (likutį išpirko [[1611]] - [[1612]] m.) su Krotoszyn ir Plebansk palivarkais, ir kaimai [[Žadeikonys]], [[Beršteliai]], [[Naciūnai]], [[Miciūnai]] (Jovaišiai), [[Rūkonys]], [[Pietrūnai]], [[Gedeikonys]], [[Žeimelis|Žeimelio]] miestelis.
 
Užstatu iš [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos]] turėjo [[Navaršonys|Navaršonis]], o [[1614]] m. už 49 tūkst. auksinų pirko didelį [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] dvarą. Bet jau [[1620]] m. šią valdą buvo užstatęs Aleksandrui Kolenskiui už 10 tūkst. kapų grašių. 1614 m. iš Jurgio Volminskio, Upytės seniūno, pirko mūrinį namą Vilniuje Pilies gatvėje. [[1617]] m. iš karaliaus gavo Bobruso palivarką, didelį [[Baisogala|Baisogalos]] dvarą su 4 kaimais, [[Žemaitija|Žemaitijoje]] lėno teise turėjo Pleidžiūnų lėną. Trumpai (prieš 1617 m.) turėjo Kildiškių dvarelį (Upytės paviete). Iš [[1692]] m. Savitiškio dvaro inventoriaus matyti, kad Aleksandras Sicinskis Savitiškio dvarą su Pavešėčių ir Naujakaimio kaimais užstatė.