Mezenchima: Skirtumas tarp puslapio versijų

198 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
SNo edit summary
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. gruodžio}}
 
'''Mezenchima''' – jungiamasis gemalo audinys - formuojasi iš mezodermos ir iš dalies ektodermos, ypač galvinės gemalo dalies. Ji užpildo tarpus tarp gemalinių sluoksnių, ašinių organų užuomazgų ir įeina į vaisiaus dalies placentos sudėtį.<ref>Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. [https://www.vle.lt/straipsnis/mezenchima/ ''Mezenchima'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-04-22.</ref>
 
Mezenchimą sudaro mažos, turinčios įvairaus ilgio ataugų, žvaigždinės ar verpstinės ląstelės, kurių ribos ryškios, citoplazma dažosi blyškiai. Joje yra mažų mitochondrijų, Goldžio kompleksas, gET talpyklos (cisternos) ir daug laisvųjų ribosomų. Mezenchiminės ląstelės dažnai gali aktyviai judėti, fagocituoti ir mitoziškai dalytis. Didelis ovalus, turintis daug heterochromatino branduolys turi keletą branduolėlių. Gretimų ląstelių ataugos dažnai gali jungtis sąauginėmis dėmėmis ir sudaro panašią į tinklą struktūrą. Tinklo kilpas užpildo nediferencijuota tarpląstelinė medžiaga.
 
Mezenchima - trumpaamžis audinys. Jos ląstelės greitai diferencijuojasi ir visa mezenchima išsenka. Iš mezenchimos formuojasi visi jungiamieji audiniai, kardiomiocitai, beveik visos neruožuotųjų raumenų ląstelės, seroziniai dangalai, kraujagyslės, kraujo ląstelės ir mikrogliocitai.
 
== Išnašos ==
{{ref}}
 
{{vyst-biol-stub}}