09:16, 22 balandžio 2021 versija taisyti 78.57.55.97 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		09:18, 22 balandžio 2021 versija taisyti anuliuoti 78.57.55.97 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Council of Lithuania (1918).jpg\|thumb\|270px\|Lietuvos Valstybės Taryba Kaune, 1918 m.<br /> Iš kairės, sėdi: [[Jonas Staugaitis]], [[Antanas Smetona]], [[Kazimieras Olšauskas]].<br /> Stovi: [[Jokūbas Šernas]], [[Jurgis Šaulys]], J. Prunckis, V. Gaigalas, [[Martynas Yčas]], [[Augustinas Voldemaras]]]] ahah rokas linuote praryjo ~~'''Lietuvos Taryba''' – nuo 1917 m. rugsėjo iki 1920 m. gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios institucija.~~ == ~~Lietuvos Tarybos veikla~~Rokas == === ~~Vilniaus konferencija~~Linuote === === HAHAH rokas linuote suryjo === === Praryjo === Į pirmąjį posėdį 20 narių Lietuvos Taryba susirinko 1917 m. rugsėjo 24 d. Ją sudarė aštuoni teisininkai, keturi kunigai, trys agronomai, du bankininkai ir po vieną gydytoją, publicistą ir inžinierių. Tokios sudėties Taryba turėjo atspindėti plačius gyventojų sluoksnius ir skirtingas politines sroves. Socialdemokratams protestuojant, kad jie yra neatstovaujami, 1917 m. du nariai kunigai (Juozas Stankevičius iš Vilniaus ir Pranciškus Urbanavičius iš Telšių) buvo pakeisti dviem socialdemokratų atstovais ([[Stanislovas Narutavičius\|Stanislovu Narutavičiumi]] ir [[Jonas Vileišis\|Jonu Vileišiu]]). Penkios vietos Lietuvos Taryboje buvo rezervuotos tautinių mažumų - žydų, lenkų ir baltarusių atstovams. Tarybos pirmininku tapo [[Antanas Smetona]]. Į Lietuvos Tarybos prezidiumą, be Tarybos pirmininko Antano Smetonos dar įėjo Steponas Kairys, Justinas Staugaitis, Jurgis Šaulys ir Petras Klimas (sekretorius). ~~=== Nepriklausomybės atkūrimo pastangos ===~~ Lietuvos Taryba siekė tarptautinio Lietuvos pripažinimo. Pirmieji su kuo derėtasi buvo vokiečių valdininkai, kurie nors ir leido įvykti Vilniaus konferencijai, tačiau jos nutarimus ignoravo ir cenzūravo jų skelbimą. Vokietijos tikslu buvo jei ne pilnai aneksuoti Lietuvą, tai bent jau padaryti ją marionetine valstybe, turinčia ribotą savarankiškumą. Dėl to per pirmuosius Tarybos veiklos mėnesius vykusios derybos buvo nerezultatyvios. Po to, kai Lietuvos atstovai nebuvo pakviesti į Brest-Litovsko taikos derybas, o 1918 m. sausio 8 d. [[Woodrow Wilson\|Vudrau Vilsonas]] paskelbė savo 14 punktų programą, numačiusią tautų apsisprendimo teisę, Lietuvos Taryboje sustiprėjo radikalesnės nuotaikos.

Lietuvos Taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų