|
[[Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg|thumb|270px|Dvidešimt pirmosios Tarybos narių Vilniuje, 1917 m. Iš kairės, sėdi: [[JonasAntanas Vileišis]]Kairys, dr. [[Jurgis Šaulys]], kun. [[Justinas Staugaitis]], [[Stanislovas Narutavičius]]Masinkevičius,Aurimas dr. [[Jonas Basanavičius]]Baranauskas,Leurecija [[Antanas Smetona]]Vagdonienė,Bernardas kan. [[Kazimieras Steponas Šaulys]]Jonkus, [[Steponas Kairys]], [[Jonas Smilgevičius]].<brSkirlauskas />Stovi: [[Kazys Bizauskas]], [[Jonas Vailokaitis]], [[Donatas Malinauskas]], kun. [[Vladas Mironas]], [[Mykolas Biržiška]], kun. [[Alfonsas Petrulis]], [[Saliamonas Banaitis]], [[Petras Klimas]], [[Aleksandras Stulginskis]], [[Jokūbas Šernas]],ir [[PranasJuozas Dovydaitis]]pranulis.]]
[[Vaizdas:Council of Lithuania (1918).jpg|thumb|270px|Lietuvos Valstybės Taryba Kaune, 1918 m.<br /> Iš kairės, sėdi: [[Jonas Staugaitis]], [[Antanas Smetona]], [[Kazimieras Olšauskas]].<br /> Stovi: [[Jokūbas Šernas]], [[Jurgis Šaulys]], J. Prunckis, V. Gaigalas, [[Martynas Yčas]], [[Augustinas Voldemaras]]]]
=== Vilniaus konferencija ===
=== HAHAH rokas linuote suryjo ===
Lietuvos Taryba buvo išrinkta [[1917]] m. [[rugsėjo 18]]–22 d. [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijoje]]. Vilniaus konferencija buvo pirmasis Lietuvos politinių jėgų bandymas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sąmyšyje (vėl) pasiekti Lietuvos nepriklausomybę. Vokietijos okupacinė valdžia, kuri nuo 1915 m. pabaigos buvo okupavusi Lietuvą, leido sušaukti konferenciją, tačiau su sąlyga, kad atstovai nebus renkami tiesiogiai. Taip siekta užkirsti kelią valstybės sukūrimo pastangoms. Dėl to visi 264 Vilniaus konferencijos dalyviai buvo pakviesti organizacinio komiteto, kuris bandė atrinkti visas visuomenines ir politines sroves atstovaujančius asmenis. Geografiškai dalyviai buvo kviečiami iš trijų buvusių Rusijos imperijos gubernijų - Vilniaus, Kauno ir Suvalkų.
1917 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje į savaitės trukmės konferenciją susirinko 214 dalyvių. Jie nusprendė siekti Lietuvos nepriklausomybės etninėse lietuvių žemėse, užtikrinti visas mažumų teises šioje teritorijoje gyvenančioms mažumoms (lenkams, žydams, baltarusiams) ir sueiti su Vokietija į ypatingus (tiksliau neapibrėžtus) santykius, jei [[Vokietijos imperija]] pripažintų Lietuvą nepriklausoma valstybe. Konferencijos pabaigoje buvo išrinktas 20 asmenų vykdantysis komitetas, kuris turėjo valstybinės nepriklausomybės idėją paversti realybe. Taip susikūrė Lietuvos Taryba.
=== Pirmasis posėdis ===
Į pirmąjį posėdį 20 narių Lietuvos Taryba susirinko 1917 m. rugsėjo 24 d. Ją sudarė aštuoni teisininkai, keturi kunigai, trys agronomai, du bankininkai ir po vieną gydytoją, publicistą ir inžinierių. Tokios sudėties Taryba turėjo atspindėti plačius gyventojų sluoksnius ir skirtingas politines sroves. Socialdemokratams protestuojant, kad jie yra neatstovaujami, 1917 m. du nariai kunigai (Juozas Stankevičius iš Vilniaus ir Pranciškus Urbanavičius iš Telšių) buvo pakeisti dviem socialdemokratų atstovais ([[Stanislovas Narutavičius|Stanislovu Narutavičiumi]] ir [[Jonas Vileišis|Jonu Vileišiu]]). Penkios vietos Lietuvos Taryboje buvo rezervuotos tautinių mažumų - žydų, lenkų ir baltarusių atstovams. Tarybos pirmininku tapo [[Antanas Smetona]]. Į Lietuvos Tarybos prezidiumą, be Tarybos pirmininko Antano Smetonos dar įėjo Steponas Kairys, Justinas Staugaitis, Jurgis Šaulys ir Petras Klimas (sekretorius).
|
