Ekologinė bendrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ekologinė bendrija'''  – [[augalas|augalų]], [[gyvūnas|gyvūnų]], [[grybai|grybų]], [[protistai|protistų]] ir [[prokariotai|prokariotų]] grupė, užimanti kokią nors [[buveinė|buveinę]]. Visi jie priklauso vienas nuo kito ir nuo aplinkos.

* '''Pionierinė bendrija''' (pirminė bendrija)  – [[žolė|žolių]] ([[augalai pionieriai]]) bendrija su [[vabzdžiai]]s, [[pelė]]mis ir kt.

* '''Stadijinė bendrija''' (tarpinė bendrija)  – įsigali [[krūmas|krūmų]] brūzgynai su [[kiškis|kiškiais]], [[strazdas|strazdais]] ir pan.

* '''Klimaksinė bendrija'''  – lapuočių miškų [[biomas|biome]] tai bendrija, kurios pagrindinė dalis yra vasaržaliai [[medis|medžiai]], ją sudaro, pvz., [[ąžuolas|ąžuolai]], [[bukas|bukai]] su [[lapė]]mis, [[barsukas|barsukais]], [[devynbalsė]]mis. Bendruoju atveju klimaksinė bendrija yra labai stabili bendrija, egzistuojanti ilgą laiką nesikeisdama, kol yra tokios pačios aplinkos sąlygos.

Augalų studijose augalų ir jų ekologinių ryšių pažinimas yra svarbus. Botanikai daug dėmesio skiria klasifikuodami bedrijas, ekologai nagrinėja augalų ekologinius ryšius, todėl buveinių būdingųjų rūšių analizė  – vienas iš labiausiai tinkančių šiam tikslui pasiekti mokymo metodų. Augalų bendrijų identifikacijos pagrindas – išsami floristinės sudėties kiekybinė analizė, todėl tai yra daugiau fundamentiniams augalijos tyrimams taikoma metodologija. Buveinių klasifikacija labiau pritaikyta aplinkos sąlygoms vertinti praktiniu, kokybiniu atžvilgiu. Europoje plačiausiai naudojama „EUNIS“ (''European Nature Information System'') klasifikacija. Pagrindinės buveinių grupės: [[Smėlynai|pajūrio buveinės]], [[Vandens augalai|vidaus paviršinių vandens telkinių buveinės]], [[Pelkė|pelkių buveinės]], [[Pieva|pievos ir aukštųjų žolynų buveinės]], viržynai ir krūmynai, [[Miškas|miškai ir kitos medžiais apaugusios teritorijos]]. <ref>Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013: Ekosistemų praktikumas. Buveinės ir būdingosios jų rūšys. – VU leidykla, Vilnius.</ref>