Klaipėda: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 262 baitai pašalinti ,  prieš 6 mėnesius
yes
(yes)
Žymos: Vizualus redagavimas Žyma: Trynimas Atmesta
}}
 
== blyat ==
'''Klaipėda''' – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotą [[Lietuva|Lietuvos]] miestas, įsikūręs [[Vakarų Lietuva|Vakarų Lietuvoje]], [[Pajūrio žemuma|Pajūrio žemumoje]], ties [[Kuršių marios|Kuršių marių]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] santakos vieta. Miestas taip pat yra [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] administracinis centras. Svarbiausias Vakarų Lietuvos pramonės centras<ref>[Klaipėda https://www.vle.lt/Straipsnis/klaipeda-45896], vle.lt</ref> bei kelių, geležinkelių ir jūrų transporto mazgas. 2019 m. pab. sudarytame savivaldybių gerovės indekso reitinge [[Klaipėdos miesto savivaldybė|Klaipėdos miestui]] teko trečia vieta.<ref name="vz.lt">2019-12-11. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/12/11/savivaldybiu-geroves-indeksas-geriausia-gyventi-neringoje-blogiausia--ignalinos-rajone „Savivaldybių gerovės indeksas: geriausia gyventi Neringoje, blogiausia – Ignalinos rajone“]. [[vz.lt]]. Nuoroda tikrinta 2019-12-13.</ref>
 
Iš dalies dėl regioninės reikšmės turinčio neužšąlančio [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uosto]] prie [[Akmena (upė)|Akmenos-Danės]] upės žiočių, miesto istorija yra sudėtinga. [[1252]] m. senosios kuršių gyvenvietės vietoje pastatyta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] pilis, prie kurios įsikūrė miestas. Vėliau miestas priklausė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinui]], [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kunigaikštystei]], [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]] ir [[Vokietijos imperija|Vokietijai]]. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pagal [[Versalio taika|Versalio taikos]] sutartį Klaipėda ir [[Klaipėdos kraštas]] buvo atskirtas nuo Vokietijos ir po [[1923]] m. inscenizuoto [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]], teritorija prijungta prie Lietuvos. [[1939]] m. po [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|vokiečių paskelbto ultimatumo]] Klaipėda vėl okupuota [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]]. 1945 m. miestas su Klaipėdos kraštu okupuotas Sovietų Sąjungos ir prijungtas prie [[Lietuvos TSR]].
 
Eilę metų po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos miesto gyventojų skaičius mažėjo dėl gyventojų persikėlimo į Klaipėdos priemiesčius ir atokesnius kraštus. Klaipėdos miesto gyventojų skaičius sumažėjo nuo 202,929 ([[1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1989 m. surašymas]]) iki 162,360 ([[2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas|2011 m. surašymas]]). Statistikos departamentui besiruošiant [[2021 m. Lietuvos gyventojų surašymas|2021 m. surašymui]] buvo pastebėta, kad nuolatinių Klaipėdos miesto gyventojų skaičius pirmą kartą nuo 1991 m. buvo augantis. Fiksuotas +3,92% metinis gyventojų prieaugis.
 
Mieste veikia keletas muziejų (žymiausias – [[Lietuvos jūrų muziejus]]), veikia [[Klaipėdos dramos teatras|Klaipėdos dramos]] ir [[Klaipėdos muzikinis teatras|muzikinis teatrai]]. Žymiausi renginiai – [[Jūros šventė]] ir [[Klaipėdos pilies džiazo festivalis|Pilies džiazo festivalis]], kasmet pritraukiantys daug miesto svečių. Iš miesto nesunku pasiekti populiarius pajūrio kurortus, pietuose esančią [[Nida|Nidą]] ar šiaurėje įsikūrusią [[Palanga|Palangą]].
 
== Pavadinimo kilmė ==
Miesto kilmės ištakomis laikoma [[Klaipėdos pilis|pilis]], pastatyta [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] ant [[Kuršiai|kuršių]] žemės [[Pilsotas|Pilsoto]] ruožo ir pavadinta '''Memelburgu'''; vėliau pilies pavadinimas sutrumpėjo iki ''Memel''. Nuo 1252 m. iki 1923 m. ir nuo 1939 m. iki 1945 m. miestas oficialiai vadintas '''Memeliu'''. 1923–1939 m. laikotarpiu oficialiai vartoti abu pavadinimai (Memel ir Klaipėda), o nuo 1945 m. naudojamas tik lietuviškas pavadinimas Klaipėda.
 
Anoniminis naudotojas