Anoreksija-ji atsiranda nuo nuovargio ir noro nevalgyti.Ši liga gali sukęlti didelį nuovargį ar nepasitenkinimą savimi.
Nervinė anoreksija (''anorexia nervosa'') kyla dėl [[Neurozė|neurozinio]] noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine [[bulimija]]. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi [[mirtis|mirtimi]], dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų.
Šia liga sergantis žmogus badauja ir neigia, kad kūnui normaliai funkcionuoti reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Be to slepia savo ligą, sąmoningai mažina kūno svorį, vengdamas „storinančio“ maisto.
Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį.
Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.
