Šeša: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šeša''' ([[sanskritas|sanskritu]]: शेष, „liekana“) —– [[induizmas|induizmo]] mitologijoje tūkstantgalvė gyvatė (slibinas), kuri laiko Žemę ir kuri tarnauja kaip lova [[Višnus|Višnui]], kai jis miega pasauliniame vandenyne pertraukose tarp pasaulio kūrimo aktų.

Kiekvienos [[kalpa|kalpos]] pabaigoje Šeša išspjauna iš savo nasrų nuodingąją ugnį, kuri sunaikina Visatą. Pastovus Šešos epitetas —– Ananta („begalinis“), ir šiuo simboliu žymi begalybę. Kai kuriuose mituose Šeša laikomas kaip pačio Višnaus emanacijos arba dalis (anša); savo ruožtu, [[Krišna|Krišnos]] brolis [[Balarama]], kuriame iš dalies įsikūnijęs Višnus, yra garbinamas kaip Šešos [[inkarnacija]]. Po Belaramos mirties Šeša paliko jo kūną ir nukeliavo po žeme („[[Mahabharata]]“ I 67; 152; XVI 4, 13 ir kt.).

Šeša —– gyvačių, arba [[nagas_(induizmas)|nãgų]], gyvenančių požeminiame pasaulyje [[patala]], valdovas. Kiti nagų valdovai ([[Takšaka]], [[Vasuki]]) yra arba jo broliai, arba yra sutapatinami su juo.

Šeša vaizduojama su purpuriniais rūbais, su baltu vėriniu aplink kaklą, vienoje rankoje —– plugas (Belaramos atributas).