Seimelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Knutux (aptarimas | indėlis)
skliaustai
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 1:
'''Seimelis''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Sejmik'') - nuo [[1565]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], [[1569]]-[[1795]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], 1795-[[1863]] m. [[Rusija|Rusijos]] imperijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, apskričių (pavietų) ir kitų teritorinių junginių [[bajorai|bajorų]] suvažiavimas, įteisintas 1565 m. [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] privilegija. Šiuolaikinėje [[Lenkija|Lenkijoje]] '''sejmik województwa''' vadinamas [[vaivadija|vaivadijos]] savivaldos atstovaujamoji institucija.
 
== Istorija ==
 
Išaugus [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo]] reikšmei į jį dėl bajorų luomo padidėjimo bei dėl tolimų atstumų nebegalėjo susirinkti visi LDK bajorai. Todėl Žygimantas Augustas, rengdamas [[1564]]–[[1566]] m. [[teismas|teismų]] ir administracijos reformą bei [[II Lietuvos Statutas|II Lietuvos Statutą]] Lietuvoje Lenkijos pavyzdžiu LDK teritoriją padalijo į pavietus, kurių sostinėse vykdavo seimeliai, turintys tokį patį statusą, kaip ir Lenkijos Karalystės seimeliai. Pavietų centruose buvo įkurdinti miestų ir žemių teismai. Lietuvos bajorija (šlėkta) išlaikė savitumą, kuris buvo laiduojamas Lietuvos Statutu, tačiau įgijo ir Lenkijos Karalystės bajorijos teises bei privilegijas. Pavyzdžiui, [[1454]] m. Nešavos privilegijos draudė karaliui įvesti naujus mokesčius, skelbti visuotinę bajorų mobilizaciją be vietinių seimelių sutikimo. Karalius ne tik įsipareigojo skaitytis su bajorų nuomone dėl mokesčių ir kariavimo, bet ir turėjo pradėti savo pareigūnus siųsti tarpusavio konsultacijoms į seimelius. Toks karaliaus ir bajorų interesų derinimas ilgai trukdavo, dėl to nuo XV a. pabaigos pradėta seimelių atstovus atsiųsti į visos valstybės suvažiavimus seimus, kuriuose dalyvaudavo Karaliaus taryba ir pats Karalius. Taip [[1493]] m. atsirado visuotinis dvejų rūmų Lenkijos Seimas, kurio aukštuosius rūmus - [[Senatas|Senatą]] sudarė Karaliaus tarybos didikai, o [[Atstovų rūmai]] priklausė bajorams. Seimo konstitucijos ar įstatymai pavietuose automatiškai neįsigaliodavo – juos dar turėdavo patvirtinti kiekvieno pavieto seimelis.
 
Po 1795 m. [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] seimelių funkcijos buvo šiek tiek apribotos, tačiau jie buvo prilyginti Rusijos apskrities bajorų suvažiavimams ir veikė iki [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]].
Eilutė 10:
 
Seimeliai dažniausiai turėjo specialią paskirtį ir pagal tai buvo vadinami:
*'''Ikiseiminiai''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''sejmik przedsejmowe'') - šaukiami šešios savaitės iki paprastojo ir trys savaitės iki nepaprastojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo posėdžio. Priklausomai nuo bajorų skaičiaus ir pavieto dydžio rinkdavo nuo 1 iki 6 atstovų į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir duodavo jiems nurodymus, kaip elgtis svarstant klausimus.
*'''Generaliniai''' (lenk. ''sejmik generalny'', [[Lotynų kalba|lot.]] ''conventiones generales'') - Lietuvą atstovaujančių senatorių ir pavietuose rinktų atstovų teritoriniai suvažiavimai, kuriuose būdavo apibendrinami pavietų seimeliuose iškelti klausimai ir nusprendžiama, kaip balsuoti Seime. Lietuviškieji paprastai rinkdavosi [[Volkovyskas|Volkovyske]] ir Sadova Višnioje.
*'''Teritoriniai''' (lenk. ''sejmik ziemski'', lot. ''conventiones particulares'') - atskiros administracinės teritorijos bajorų suvažiavimai, kuriuose būdavo aptariami specifiniai klausimai. Lietuvoje rinkdavosi tik [[Žemaitija|Žemaitijos seniūnijos]] seimelis.
*'''Poseiminiai''' arba reliaciniai (lenk. ''sejmik relacyjny'') - susirinkdavo po kiekvieno Seimo posėdžio jame priimtų konstitucijų (įstatymų) patvirtinimui. Seimeliui nepriėmus, įstatymas paviete neįsigaliodavo.
*'''Rinkiminiai''' arba elekciniai (lenk. ''elekcyjny'') - rinko kandidatus į pavieto žemės teismą ir kitus pavieto aukščiausius pareigūnus.
*'''Tribunoliniai''' arba grauduliniai (lenk. ''deputacki'') - šaukiami kasmet [[vasario 2]] d. pavieto ar vaivadijos atstovams (deputatams) į Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą rinkti.
*'''Ekonominiai''' (lenk. ''gospodarczy'') - paskirstydavo pavieto bajorams Seimo nustatytus mokesčius, spręsdavo vietos administracijos ir kariuomenės reikalus, o nuo 1677 m. rinko atstovus į Iždo tibunolą.
*'''Nepaprastieji''' - šaukiami kilus karo ar kitam pavojui, taip pat iškilus skubiems ir svarbiems klausimams.
 
== Veikla ==