Londono simfonijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

87 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
 
Kartu J. Haidnas Londone vedė grojimo fortepijonu pamokas aukštuomenei, Velso princas (vėliau karalius [[Jurgis IV]]) tapo svarbiausiu jo rėmėju, jis buvo pakviestas pasirodyti karališkajame Sent Džeimso dvare. Jo koncertų ciklas susilaukė didelės sėkmės ir paramos koncerte gegužę buvo surinkta 350 svarų vietoj planuotų 200. Koncertuose buvo atliekamos simfonijos, sonatos, duetai, tačiau pavasarį paruoštos operos „Orfėjas ir Euridikė“ pastatymas taip ir neįvyko. Vasarą ir rudenį J. Haidnas praleido plėsdamas ryšius Anglijoje, liepą jam suteiktas [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universiteto]] garbės daktaro vardas. J. P. Salomonas sutarė, kad J. Haidnas pasiliks Londone ir 1792 m. sezonui. Žiemą J. Haidnas užmezgė ryšį su fortepijono mokine, pasiturinčia našle Rebeka Šrioter, tačiau šie santykiai nenuvedė iki vedybų, nes J. Haidnas turėjo grįžti į Esterhazių dvarą, ką jis padarė 1792 m. liepą.
 
Kitas šešias simfonijas J. Haidnas sukūrė 1794 ir 1795 m. koncertiniams sezonams Londone. JoPo kūrinius1794 atlikom. sezono J. P. Salomonui nutraukius savo veiklą, J. Haidnas 1795 m. sezone koncertavo su 60 muzikantų [[orkestras|orkestru]], vadovaujamasvadovaujamu Dž. B. Viočio (''Viotti''). Bendrai J. Haidno koncertus Londone lydėjo didžiulė sėkmė, Čarlzas Burnėjus 1795 m. rašė, kad jo simfonijos buvo: „''tokios, kokių niekas negirdėjęs iki tol iš jokio mirtingojo''.“ Užsiminta, kad visų sezonų Londone metu J. Haidnas uždirbo 24 000 guldenų, iš kurių 13 000 buvo grynojo pelno, kas atitiko jo 20 metų uždarbį Esterhazių dvare.
 
== Simfonijos ==
9 708

pakeitimai