Gustavas I Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalina nuorodas į šiukšlių svetainę genealogia.grocholski.pl
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 48:
* Katarina ([[1539]]–[[1610]] m.)
* Cecilija ([[1540]]–[[1627]] m.)
* Magnusas ([[1542]]–[[1595]] m.), [[Rytų GotlandasOsterjotlandas|Rytų GotlandoOsterjotlandas]] kunigaikštis
* Karolis ([[1544]] m.)
* Ana Marija ([[1545]]–[[1610]] m.)
Eilutė 61:
[[1518]]–[[1519]] m. danų kalintas kaip įkaitas. Pabėgo į [[Liubekas|Liubeką]]. Po [[1520]] m. vadinamosios Stokholmo kruvinosios pirties, per kurią buvo išžudyta daug švedų didikų, tarp jų ir Gustavo tėvas, [[Dalarna|Dalarnoje]] [[1521]] m. surengė sukilimą prieš Danijos valdžią. Liubeko remiamas pasiekė pergalę, [[1523]] m. paskelbtas Švedijos karaliumi. Tuo buvo galutinai nutraukta Kalmaro unija.
 
[[1527]] m. perėmė dalį Bažnyčios turtų ir pajamų, [[1536]] m. [[OrebroÖrebro]] [[sinodas]] įvedė [[liuteronai|liuteronybę]]. [[1540]] galutinai nutraukė ryšius su [[Vatikanas|Vatikanu]], buvo paskelbtas Švedijos bažnyčios vadovu. Sukūrė centrinę administraciją, valstybės iždą, stiprią kariuomenę. Slopino 1527–[[1528]] m., [[1542]]–[[1543]] m. ir kt. sukilimus.
 
[[1544]] m. privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą Vazų paveldimu, o [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] tikėjimą – valstybine [[religija]]. Ypač prižiūrėjo karaliaus kanceliarijos ir iždo valdininkų darbą. Kaip didžiausias šalies žemvaldys stengėsi sukultūrinti naujas žemes, plėtė valstybinių dvarų tinklą. Vykdė taikią užsienio politiką, tik [[1555]]–[[1557]] m. kariavo su [[Maskva]].<ref>{{VLE|VII|296||Gustavas I Vaza}}</ref>