Valų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 95:
Šie neramumai atkreipė anglų institucijų dėmesį į Velso švietimo padėtį, nes to meto visuomenės reformuotojai švietimą laikė kovos su socialinėmis negandomis priemone. Laikraštis „[[The Times]]“ vaidino žymų vaidmenį tarp manančiųjų, kad velsiečių išsilavinimo stoka yra pagrindinė daugumos bėdų priežastis.<ref name = "Library">{{cite web|title=The Blue Books of 1847|url=https://www.library.wales/discover/digital-gallery/printed-material/the-blue-books-of-1847|publisher=The National Library of Wales|accessdate=2021-02-24}}</ref>
[[1846]] m. liepą trys [[Komisaras (reikšmės)|komisarai]]: [[Ralph Lingen|R. Lingenas]], [[Jelinger Cookson Symons|Dželindžeris K. Saimonsas]] ir [[Henry Robert Vaughan Johnson|H. R. Vonas Džonsonas]] – buvo paskirti ištirti švietimo būklę Velse; šie komisarai buvo [[Anglikonybė|anglikonai]], tad nesimpatizavo Velso [[Nonkonformizmas (krikščionybė)|nonkonformistų]] daugumai. [[1847]] m. [[liepos 1]] d. komisarai pateikė vyriausybei savo ataskaitą, kurią sudarė trys dideli mėlynai įrišti tomai. Ši ataskaita netrukus tapo žinoma kaip „Mėlynųjų knygų išdavystė“ (val. ''Brad y Llyfrau Gleision''),<ref>{{cite news |title='Treacherous' Blue Books online |url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/wales/mid/4555702.stm |work=BBC News|publisher=BBC |date=2005-12-23 |access-date=2021-02-22 |df=dmy-all |quote=A 19th Century report that became controversial for condemning the Welsh language has been published online by the National Library of Wales. The government report about Welsh education in 1847 was dubbed the Treachery of the Blue Books).}}</ref>[[Vaizdas:Bilingualism boosts grades at Treorchy Comprehensive.webm|thumb|Velso vyriausybės vaizdo įrašas apie anglų vidurinę mokyklą Velse, kurioje valų kalbos žinios pagerino egzaminų rezultatus]] nes, be švietimo būklės Velse aprašymo, komisarai turėjo laisvę niekinamai atsiliepti apie valų kalbą, nonkonformizmą Velse ir velsiečių moralę apskritai. Tiesioginis ataskaitos poveikis buvo tas, kad paprasti velsiečiai ėmė galvoti, jog vienintelis būdas pasaulyje pasiekti sėkmę – tai anglų kalba, ir valų kalbos atžvilgiu išsivystė nevisavertiškumo kompleksas, kurio padariniai dar iki galo neišgyvendinti. Istorikas profesorius [[
[[XIX a.]] pabaigoje Velso mokyklose iš esmės visi dalykai buvo dėstomi angliškai net tuose regionuose, kur mokiniai anglų kalbos beveik nesuprato. Kai kuriose mokyklose buvo naudojamos vadinamosios valų žymos, medinės lentelės su raidėmis „WN“, kaip gėdos ženklas kabinamos vališkai prašnekusiam mokiniui ant kaklo. Jei šią lentelę nešiojantis mokinys išgirsdavo šnekant vališkai savo bendramokslį, lentelę galėdavo jam perduoti, o dienos pabaigoje su tokia lentele likęs mokinys būdavo primušamas.<ref>{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/wales/history/sites/themes/society/language_education.shtml|title=Welsh and 19th century education|publisher=BBC|access-date=2021-02-24}}</ref> Vienas žinomiausių Velse gimusių aukštojo mokslo pionierių buvo seras [[Hugh Owen |H. Ovenas]]. Jis Velso švietime pasiekė didelės pažangos, ypač [[Aberistvitas|Aberistvite]] esančiame [[Aberistvito universitetas|Velso universiteto koledže]], jis buvo pagrindinis šios mokslo įstaigos steigėjas. H. Oveno nuopelnu laikomas [[1889]] m. Velso vidurinio lavinimo įstatymas (52 & 53 Vict c 40), jį priėmus buvo pastatytos kelios naujos valų mokyklos. Pirmoji jų buvo baigta statyti [[1894]] m. ir pavadinta Sero Hju Oveno mokykla (val. ''Ysgol Syr Hugh Owen'').<ref>[http://www.bangor.ac.uk/addysg/Hugh_Owen/index.php.en "Sir Hugh Owen Memorial Lecture"], ''Bangor University''</ref>
| |||