Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Senovės Roma: 350 px max |
→Senovės Roma: Stilius Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
||
Eilutė 87:
Pasak teisės normų, romėnų vergai sudarė vienalytę visuomenės grupę. Vergai buvo laikomi įstatymų užribyje: jiems buvo draudžiama sudaryti santuokas, būti turto savininkais, tarnauti kariuomenėje. Vergams buvo nustatytos griežtesnės bausmės nei laisviems gyventojams. Jiems buvo draudžiama kreiptis į teisėtvarkos atstovus ir duoti bet kokius parodymus prieš savo šeimininkus. Vergai buvo įpareigoti ginti savo savininkus, net jei tai pareikalautų jų pačių gyvybės.<ref>Watson, A. (1976), ''Rome of the Twelve Tables. Persons and Property'', Princeton and London: Princeton University Press.</ref>
Tikroji vergų visuomeninė padėtis buvo itin įvairi. Ji priklausė nuo vergų išsilavinimo, padėties vergvaldžių šeimynoje ir jų savininkų sprendimų.
Romėnų vergovinė santvarka išsiskyrė savita vergų išlaisvinimo tradicija – manumisija ([[lotynų kalba|lot.]] ''manumissio''). Vergvaldžiams buvo leidžiama išlaisvinti jų nuosavybėje esančius vergus. Po teisiškai atlikto išlaisvinimo vergai išsyk tapdavo pilnateisiais Romos piliečiais. Nuo imperatoriaus [[Augustas|Augusto]] laikų, jų teisinė padėtis buvo pakeista suteikiant apribotas pilietines teises. Nors nėra žinoma tikslaus vergų išlaisvinimo masto, gausūs rašytiniai ir paminkliniai duomenys apie išlaisvintus vergus rodo, jog [[Romos respublika|vėlyvosios respublikos]] ir [[Principatas|principato]] laikais tai tapo dažnu reiškiniu.
|