Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

25 baitai pašalinti ,  prieš 7 mėnesius
→‎Senovės Roma: 8 % arba 8 proc. / skolinė vergovė yra teksto įžangoje / manumisija 2 kart [[]] tam pačiam skyriuje.
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit
(→‎Senovės Roma: 8 % arba 8 proc. / skolinė vergovė yra teksto įžangoje / manumisija 2 kart [[]] tam pačiam skyriuje.)
==== Senovės Roma ====
 
[[Senovės Roma|Senovės Romos]] visuomenė buvo viena iš labiausiai išvystytų vergovinių santvarkų pasaulio istorijoje. [[Romėnų vergija]] pasižymėjo istoriniu tęstinumu su didelio masto vergų įsitraukimu į šalies ekonominę ir socialinę veiklą. Romėnams priklausė viena iš sudėtingiausių ir istoriškai įtakingiausių vergijos teisinių sistemų.<ref>Bradley, K. R. (2003), 'Slavery', ''The Oxford Classical Dictionary'', Oxford: Oxford Press, 1415–1417.</ref> Neturint tikslių demografinių duomenų, nėra sutariama dėl apytikriai nustatomų vergų skaičiaus. Tikėtina, kad didžiausias vergų skaičius gyveno romėnų Italijoje vėlyvosios [[Romos respublika|respublikos]] ir [[Principatas|principato]] laikais. Tada jie galėjo sudaryti nuo 8 % iki 40 % bendro gyventojų skaičiaus.<ref>Scheidel, W. (2011), 'The Roman slave supply’, ''The Cambridge World History of Slavery, 1: The Ancient Mediterranean World'', K. Bradley, P. Cartledge, Cambridge: Cambridge University Press, 287–310.</ref>
 
Anksčiausi patikimi liudijimai apie vergus [[Senovės Roma|Romoje]] yra žinomi iš [[Dvylikos lentelių įstatymai|Dvylikos lentelių įstatymų]] ([[450 m. pr. m. e.]]). Šis įstatymų rinkinys įteisino [[skolinė vergovė|skolinę vergiją]], taip pat numatė galimybę skolas negrąžinančius romėnus parduoti į vergovę kaimyniniuose kraštuose. Tikėtina, kad jau penktajame amžiuje romėnai turėjo nuostatas apie galimą vergų [[Manumisija|išlaisvinimą (manumisiją)]] ir įtraukimą į laisvų gyventojų gretas.<ref>Crawford, M. H. (1996), ''Roman Statutes'', 2, London.</ref>
 
Didžiausia vergijos plėtra Romoje prasidėjo po romėnų pergalių [[Pūnų karai|Pūnų karuose]]. Augant romėnų karinei ir ekonominei galiai, išaugo ir prekyba vergais. Vergai buvo grobiami ir parduodami ne tik karo metu. Dažnai vergų grobiamieji žygiai vykdavo imperijos pakraščiuose su pirklių užsiimančių vergų prekyba dalyvavimu.
Tikroji vergų visuomeninė padėtis buvo itin įvairi. Ji priklausė nuo vergų išsilavinimo, padėties vergvaldžių šeimynoje ir jų savininkų sprendimų. Aiškiausiai skirtumai buvo tarp miestuose ir žemės ūkyje įdarbintų vergų. Miesto vergai gyveno savo šeimininkų namų ūkiuose, dažnai dirbdavo vietinėje prekyboje ir amatuose. Turtingųjų romėnų namų ūkiai buvo aptarnaujami išskirtinai didelio skaičiaus vergų su itin specifinėmis pareigomis. Tokiose šeimynose vergų gausa buvo laikoma priimtina prabangos išraiška. Apie žemės ūkyje dirbusius vergus žinoma mažiau. Didžiausias vergų įdarbinimo mastas buvo romėnų [[latifundija|latifundijose]]. Vis dėlto dauguma jų dirbo vidutiniuose ir mažuose kaimiškų šeimynų ūkiuose.
 
Romėnų vergovinė santvarka išsiskyrė savita vergų išlaisvinimo tradicija – [[manumisija]] ([[lotynų kalba|lot.]] ''manumissio''). Vergvaldžiams buvo leidžiama išlaisvinti jų nuosavybėje esančius vergus. Po teisiškai atlikto išlaisvinimo vergai išsyk tapdavo pilnateisiais Romos piliečiais. Nuo imperatoriaus [[Augustas|Augusto]] laikų, jų teisinė padėtis buvo pakeista suteikiant apribotas pilietines teises. Nors nėra žinoma tikslaus vergų išlaisvinimo masto, gausūs rašytiniai ir paminkliniai duomenys apie išlaisvintus vergus rodo, jog [[Romos respublika|vėlyvosios respublikos]] ir [[Principatas|principato]] laikais tai tapo dažnu reiškiniu.
 
 
{{Commons|Category:Slavery}}
35 473

pakeitimai