Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 41:
[[Vaizdas:Une Dame d´une Fortune Ordinaire dans son Intérieur au Milieu de ses Habitudes Journalières, by Jean-Baptiste Debret 1823.jpg|thumb|350px|right|Prancūzų menininko [[Žanas-Baptistas Debre|Žano-Baptisto Debre]] tapybos darbas sukurtas jo kelionių po [[Brazilija|Braziliją]] laiku (nutapytas tarp 1816–1823 m.). ''Įprasto likimo dama savo namuose tarp jos kasdienių įpročių'' vaizduoja devyniolikotojo amžiaus pradžios kasdienybę Brazilijoje su vergais namų tarnystėje.]]
 
Pastebima, kad tik dalis jų pasižymėjo aukštu vergijos kaip visuomeninio instituto išsivystymu. 1980 m. veikale ''Senovės vergija ir moderni ideologija'', amerikiečių antikinės istorijos tyrinėtojas [[Mozis Finlis|Mozis Finlis]] pasiūlė išskirti penkias išsivysčiusias vergovinės santvarkos visuomenes.<ref>Finley, M. I. (1980), ''Ancient Slavery and Modern Ideology'', New York: The Viking Press.</ref> Jomis, Finlio nuomone, buvo [[Senovės Graikijos istorija|senovės Graikijos poliai]] (išskyrus [[Sparta|Spartą]]), [[Senovės Roma|senovės Roma]], [[Karibų jūra|Karibų jūros]] kolonijinės šalys, [[Brazilija|Brazilija]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Šiaurės Amerikos]] pietų valstijos.<ref>{{Cite journal|last=Welch|first=Kimberly|date=2019-12-31|title=What is a Slave Society? The Practice of Slavery in Global Perspective, ed. Noel Lenski and Catherine M. Cameron|url=https://doi.org/10.1093/ehr/cez356|journal=The English Historical Review|volume=134|issue=571|pages=1504–1506|doi=10.1093/ehr/cez356|issn=0013-8266}}</ref><ref>{{Cite web|last=Coates|first=Ta-Nehisi|date=2011-09-06|title=The Slave Society Defined|url=https://www.theatlantic.com/personal/archive/2011/09/the-slave-society-defined/244581/|access-date=2021-04-06|website=[[The Atlantic]]}}</ref> AnglosaksiškuoseAnglosaksiškose šalyse, ypač antikinės istorijos srityje, Finlio penkių išsivysčiusių vergovinių santvarkų kanonas tapo bene įtakingiausia teorija vergijos istorijos studijose. Šiuolaikiniuose darbuose, Finlio teorija yra laikoma nors ir įtakinga, bet tik viena iš daugelio lyginamųjų istorinės vergijos vertinimų.
 
Nors nėra bendro sutarimo, dažniausios aplinkybės leidžiančios visuomenei tapti pilnaverte vergovine santvarka reikalavo aukšto pavergtų žmonių skaičiaus, vergijos teisę užtikrinančių įstatymų ir institutų, svaraus vergų ekonominio indėlio ir paplitusios vergvaldinės kultūros.