Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuostatai apie vergus ir vergovę buvo įtraukti į seniausią Mesopotamijoje teisyną – [[Urnamo teisynas|Urnamo kodeksą]]. Jo nuostatai numatė visų asmenų skirstymą į laisvus bendruomenės narius ir vergus. Vėlesni Mesopotamijos šalių teisynai taip pat įtraukė ir išvystė panašius vergiją reguliuojančius įstatymus. Garsiausiuose tokio pobūdžio [[Ešnunos teisynas|Ešnunos]] ir [[Hamurabio teisynas|Hamurabio teisynuose]] vergams yra taikomos griežtesnės bausmės nei laisviems bendruomenės nariams. Vergams buvo draudžiama pabėgti, numatytos bausmės už jų slėpimą ir pasisavinimą. Įverginimas už skolas buvo įteisintas, bet ribotas. Pavyzdžiui, šeimos galvai buvo leidžiama išleisti iki tol laisvais laikytus šeimynos narius į [[Skolinė vergovė|skolinę vergiją]], bet ne ilgiau nei trejų-ketverių metų laikotarpiui.<ref>Richardson, M. E. J. (2004), ''Hammurabi’s Laws: Text, Translation, Glossary'', London, New York: T&T Clark International, 79: ''(117) If a man is gripped in poverty, and he has sold his wife, or his son, or his daughter for silver, or has put them into bound-service, they shall work in the house of their purchaser or of their bond-master for three years but in the fourth year their liberation shall be agreed. (118) If he has given a slave or a slave-girl into bound-service, the merchant may pass them on and sell them for silver.''</ref>

Senovės Viduržemio jūros valstybėse egzistavo kelių rūšių vergovė: [[skolinė vergovė]], vergovė kaip bausmė už nusikaltimą ir karo belaisvių vergovė. Geriausiai rašytinių šaltinių paliudyti vergovės pavyzdžiai yra žinomi iš [[Senovės Graikija|graikų polių]], [[Helenizmas|helenistinių]] imperijų ir [[Senovės Roma|senovės Romos]] visuomeninių sanklodų. Naujuose istoriniuose tyrimuose vis didesnis dėmesys yra teikiamas mažiau žinomiems Viduržemio jūros vergijos sistemoms, kurios egzistavo [[Kartagina|kartaginiečių]], [[Etruskai|etruskų]] ir kitų etninių grupių bendruomenėse.<ref>Lewis, D. M. (2018), ''Greek Slave Systems in Their Eastern Mediterranean Context, c.800 – 146 BC, Oxford: Oxford University Press.</ref>

[[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] [[polis|polių-valstybėse]] egzistavo didžiulė vergų įvairovė. Yra žinoma apie žmonių pavergimus ir įverginimą per [[skolinė vergovė|skolinę vergiją]], per karus tapus belaisviais ar grobiu, per savanorišką parsidavimą ar atsidūrus [[Piratai|piratų]] ir vergų grobėjų nelaisvėje.<ref>Cartledge, P. (2003), 'Slavery', ''The Oxford Classical Dictionary'', Oxford: Oxford Press, 1415.</ref>

Ankščiausi pasakojimai apie vergus minimi [[Homeras|Homero]] [[epopėja|epopėjose]] [[Iliada|Iliada]] ir [[Odisėja|Odisėja]]. Anot Homero, asmuo išsyk prarasdavo pusę savo žmogiškosios prigimties tada kai tapdavo vergu ([[Iliada]], 6.463). Palaipsniui senovės graikai liovėsi savo tautiečių graikų pardavimus ir grobimus. Atėnuose paplitusi [[skolinė vergija]], kada graikai buvo pavergiami savo tautiečių už įsiskolinimus, buvo uždrausta [[Solonas|Solono]] įstatymais [[600 m. pr. m. e.]]