Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 baitų pašalinta ,  prieš 8 mėnesius
S
Ankščiausi pasakojimai apie vergus minimi [[Homeras|Homero]] [[epopėja|epopėjose]] [[Iliada|Iliada]] ir [[Odisėja|Odisėja]]. Anot Homero, asmuo išsyk prarasdavo pusę savo žmogiškosios prigimties tada kai tapdavo vergu ([[Iliada]], 6.463). Palaipsniui senovės graikai liovėsi savo tautiečių graikų pardavimus ir grobimus. Atėnuose paplitusi [[skolinė vergija]], kada graikai buvo pavergiami savo tautiečių už įsiskolinimus, buvo uždrausta [[Solonas|Solono]] įstatymais [[600 m. pr. m. e.]]
 
Nors skolinė vergija išliko kituose poliuose, graikų savimonėje vergovė tapo vis labiau tapatinama su kitakalbių [[Barbarai|barbarų]] pavergimais. Išsamiausiame senovės graikų teoriniame vergijos pagrindime, [[Aristotelis]] [[''Politika''(traktatas)|''Politikoje'']] pabrėžė kitataučių barbarų [[prigimtis|prigimtį]], kuri, filosofo nuomone, buvo tinkama vergystei.<ref>Garnsey, P. (1996), ''Ideas of Slavery from Aristotle to Augustine'', Cambridge: Cambridge University Press, 107–127.</ref> Nors [[Aristotelis|Aristotelio]] paaiškinimas yra nenuoseklus, jis aiškiai patvirtino senovės graikų tikėjimą savo išskirtinumu ir prigimtiniu tinkamumu būti vergvaldžiais.<ref>Garnsey 1996.</ref>
 
== Šaltiniai ==
35 501

pakeitimas