Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
Vergovė yra pasmerkta ir uždrausta tarptautine teise visose pasaulio šalyse.<ref>[[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] [['Visuotinė žmogaus teisių deklaracija']] (ketvirtasis punktas).</ref>
 
Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje išsivystė naujas [[šiuolaikinė vergovė|šiuolaikinės vergovės]] supratimas. Nors vergija yra uždrausta teisiškai, dalis priverstinių žmogaus teises ir laisves apribojančių veiklų yra laikomos [[šiuolaikinė vergovė|šiuolaikine vergove]] (pavyzdžiui, [[skolinė vergovė|skolinė vergovė]], [[seksualinio išnaudojimo vergovė|seksualinio išnaudojimo vergovė]], [[vergovė pagal sutartis|nelegalių sutarčių vergovė]] , [[priverstinė santuoka|priverstinės santuokos]], [[vaikų darbas|nelegalus vaikų darbas]]).<ref>Bales, K., Datta, M. N. (2015), ''Slavery as Social Institution'', ''International Encyclopedia of the Social & Behavioral Sciences'', ed. James Wright, 2nd ed. (22): Elsevier Science, 43-48.</ref>
 
== Vergovės samprata ==
Eilutė 72:
 
Nors skolinė vergija išliko kituose poliuose, graikų savimonėje vergovė tapo vis labiau tapatinama su kitakalbių [[Barbarai|barbarų]] pavergimais. Išsamiausiame senovės graikų teoriniame vergijos pagrindime, [[Aristotelis]] [[''Politika''(traktatas)|''Politikoje'']] pabrėžė kitataučių barbarų [[prigimtis|prigimtį]], kuri, filosofo nuomone, buvo tinkama vergystei.<ref>Garnsey, P. (1996), ''Ideas of Slavery from Aristotle to Augustine'', Cambridge: Cambridge University Press, 107–127.</ref> Nors [[Aristotelis|Aristotelio]] paaiškinimas yra nenuoseklus, jis aiškiai patvirtino senovės graikų tikėjimą savo išskirtinumu ir prigimtiniu tinkamumu būti vergvaldžiais.<ref>Garnsey 1996.</ref>
 
 
 
{{Commons|Category:Slavery}}
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{Commons|Category:Slavery}}
[[Kategorija:Vergovė| ]]