Lengvatinio apmokestinimo bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
'''Lengvatinio apmokestinimo bendrovė''' – užsienio kapitalo bendrovė, įregistruota [[lengvatinio apmokestinimo zona|lengvatinio apmokestinimo zonoje]]. Pasižymi ypatingu organizaciniu bei juridiniu [[įmonė]]s statusu, kuris padeda sumažinti [[mokesčiai|mokesčius]]. Paprastai toks statusas yra susijęs su griežtais reikalavimais vykdyti gamybinę, prekybinę, paslaugų ar kitą veiklą už tos jurisdikcijos (teritorijos), kurioje ši lengvatinio apmokestinimo bendrovė yra registruota, ribų.<ref>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lengvatinio-apmokestinimo-bendrove/ Lengvatinio apmokestinimo bendrovė]}}</ref><ref>Ofšorinis verslas. (Vilnius: Kredito brokeris, 2001 m.) – 464 p. – ISBN 9986-9362-3-3</ref>
Lengvatinio apmokestinimo bendrovių registracijos ir valdymo procedūros yra supaprastintos, jų savininkams garantuojamas konfidencialumas (bendrovės registracijos dokumentuose gali būti nurodomi ne tikrieji, bet nominalūs akcininkai ir vadovai, kurie valdo bendrovės akcijas ir vadovauja jos veiklai tikrųjų savininkų vardu).
Pagrindiniai lengvatinio apmokestinimo bendrovės ypatumai yra susiję su jos [[nerezidentinis statusas|nerezidentiniu statusu]]. Nerezidentinis statusas reiškia, kad įmonės valdymo ir kontrolės centras yra už įmonės registravimo jurisdikcijos (valstybės ar jos tam tikros teritorijos) ribų, t. y. užsienyje. Tokios įmonės funkcionavimui paprastai užtenka formalių atributų: savininkų, direktorių, įstatų, steigimo akto, akcininkų susirinkimų protokolų bei banko sąskaitos.
eilutė 16 ⟶ 18:
Daugelio Europos valstybių teisės normos leidžia vykdyti ofšorinę veiklą. Kai kur įmonėms, atleistoms nuo mokesčių mokėjimo, leidžiama turėti realiai veikiantį biurą. Pavyzdžiui, Šveicarijoje tam tikram firmų tipui įmanoma atlikti ofšorines operacijas kai kurių kantonų teritorijose, net jei jos turi ten veikiantį biurą ir samdomą personalą. Šiuo atveju pareiga mokėti mokesčius išlieka, tačiau mokesčių tarifai yra daug kartų mažesni nei baziniai.
Lengvatinio apmokestinimo bendrovės dažniausiai teikia finansines (bankininkystės, draudimo, investicinių fondų ir kitas), nekilnojamojo turto valdymo, tarptautinės prekybos, konsultacijų, laivininkystės, rinkodaros, darbuotojų samdos paslaugas.
Lengvatinio apmokestinimo bendrovės pradėjo kurtis 20 a. 6–7 dešimtmečiais, 21 a. pradžioje jos, manoma, kontroliuoja apie 35–40 % pasaulinės finansų rinkos. Nemaža dalis lengvatinio apmokestinimo bendrovių turi blogą reputaciją, yra siejamos su abejotinos kilmės kapitalu, nusikalstamo pasaulio atstovų veikla (tai sunku įrodyti, nes tikrieji savininkai lieka anonimiški), kuriamos pinigų plovimo, finansinio sukčiavimo, terorizmo finansavimo tikslais arba siekiant nuslėpti turtą nuo esamų ar būsimų kreditorių.
== Šaltiniai ==
| |||