Juozapas Flavijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 50:
=== Juozapo Flavijaus darbų auditorija ===
Mokslininkai iki šiol diskutuoja, kokiai auditorijai rašė Juozapas Flavijus. Pavyzdžiui ''Judėjos senybės'' galėjo būti parašytos žydams,<ref name=Mason/> tačiau tekste gausu pastabų, kuriomis Juozapas aiškina judėjų kalbą, papročius ir teisę. Todėl manoma, kad Juozapas Flavijus vis dėlto rašė ne žydų, o graikų ir romėnų auditorijai.<ref name=Mason/> Viena iš galimų priežasčių, kodėl Juozapas Flavijus parašė ''Judėjos senybes'', yra jo noras paneigti klaidingai susidariusį įspūdį apie žydų tautos kilmę<ref name=Mason/> arba siekiant apsaugoti žydų diasporą Graikijoje bei siekiant palaikymo žydams, persekiojamiems romėnų valdžios.<ref name=Mason/>
== Juozapas Flavijus ir istoriografija ==
[[Vaizdas:Nuremberg_chronicles_f_110r_3.png|thumb|Juozapas Flavijus ''[[Niurnbergo kronikos|Niurnbergo kronikose]]'']]
''Judėjos karo'' pratarmėje Juozapas Flavijus kritikuoja istorikus, kurie neteisingai perteikia [[Judėjos karas|Judėjos karo]] įvykius, rašydamas, kad „jie turi norą pademonstruoti romėnų didybę, tuo metu menkindami žydų veiksmus.“<ref name=Jewish-war/> Vėliau knygoje jis teigia, kad ketina ištaisyti šią klaidą, tačiau „nepersikels į kraštutinumus <...> [ir] gvildens abiejų šalių veiksmus.“<ref name=Jewish-war/> Toliau Juozapas Flavijus teigia, kad jo darbas nebus visiškai objektyvus, sakydamas, kad jis negalės suturėti savo sielvarto aprašinėdamas Judėjos karo įvykius. Vis dėlto, norėdamas pabrėžti, kad tai neturės didelės įtakos jo [[istoriografija]]i, Juozapas Flavijus pataria: „Bet jei kas nors yra nepalenkiamas smerkdamas mane, tegu faktus priskiria istorinei daliai, o raudas – tik pačiam rašytojui.“<ref name=Jewish-war/>
Savo ''Judėjos senybių'' pratarmės pradžioje Juozapas Flavijus teigia: „Aš tiksliai apibūdinsiu tai, kas yra mūsų įrašuose, jiems priklausiančia laiko tvarka, <...> nieko nepridėdamas, kas juose yra, ir nieko iš jų neatimdamas.“<ref name=Antiquities>{{cite book |last=Flavius |first=Josephus |title=Antiquities of the Jews |translator-first=William |translator-last=Whiston |date=2013 |publisher=CreateSpace Independent Publishing Platform |isbn=978-1494452803}}</ref> Jis atkreipia dėmesį į skirtumą tarp istorijos ir filosofijos sakydamas: „Tie, kurie skaito mano knygą, gali susimąstyti, kaip tai įvyksta, kad mano kalboje, kurioje žadama įstatymų ir istorinių faktų apžvalga, yra tiek daug filosofijos.“<ref name=Antiquities/>
Abiejuose savo darbuose Juozapas Flavijus pabrėžia, kad istoriografijai svarbus tikslumas. Amerikiečių literatūros profesorius Luisas Feldmanas pažymi, kad ''Judėjos kare'' Juozapas Flavijus įsipareigoja rašyti kritiškai, tačiau ''Judėjos senybėse'' pereina prie retorinės istoriografijos, kuri tais laikais buvo tam tikras standartas.<ref name=Feldman>{{Cite book |title=Josephus's Interpretation of the Bible |first=Louis H. |last=Feldman |location=Berkeley |publisher=University of California Press |date=1998}}</ref> L. Feldmanas taip pat pažymi tai, kad Juozapas Flavijus savo darbą pavadino „senybėmis“, o ne „istorija“. Helenizmo laikotarpiu žodis ''senybės'' reiškė „istoriją nuo pat pradžių“.<ref name=Feldman/> Taigi, knygos pavadinimas reiškia žydų tautos istoriją nuo pat jos ištakų iki knygos parašymo. Šis skirtumas reikšmingas L. Feldmanui, nes „senovėje iš istorikų buvo tikimasi, kad jie aprašys istorinius įvykius chronologine tvarka“, o tuo tarpu „antikvarai rašė sistemingai, rašydami logiškai ir tik tam tikra tema“, įtraukdami visą savo temai svarbią medžiagą.<ref name=Feldman/> Antikvarai perėjo už politinės istorijos ribų, įtraukdami visuomenę, religinį ir privatų gyvenimą.<ref name=Feldman/> Juozapas Flavijus ''Judėjos senybėse'' pateikia būtent šią, platesnę perspektyvą.
== Darbai ==
Juozapo Flavijaus darbai yra pagrindinis informacijos šaltinis, siekiant suprasti I a. žydų gyvenimą ir istoriją.<ref>{{Cite book |first=Bart D. |last=Ehrman |title=Jesus: Apocalyptic Prophet of the New Millennium |edition=Kindle |date=1999}}</ref> Juozapo Flavijaus darbai:
[[Vaizdas:Josephus flavius, english 1602.jpg|thumb|250px|Juozapo Flavijaus darbai. Vertėjas – Tomas Lodžas (1602 m.)]]
* ''[[Judėjos karas (knyga)|Judėjos karas]]'' (75 m.)
* ''[[Judėjos senybės]]'' (94 m.)
* ''Prieš Apioną'' (97 m.)
* ''Juozapo Flavijaus gyvenimas'' (99 m.)
=== ''Judėjos karas'' ===
{{pagr|Judėjos karas (knyga)}}
Pirmasis Juozapo Flavijaus darbas, parašytas Romoje, buvo pasakojimas apie Judėjos karą, kreipiantis į tam tikrus „aukštesniuosius barbarus“, kurie, manoma buvo žydų bendruomenė, gyvenusi [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]]. Knyga parašyta vakarų [[aramėjų kalba]]. 75 m. Juozapas Flavijus, ankstesniojo pasakojimo pagrindu, išleido septynių tomų knygų seriją [[graikų kalba]], kuri dabar yra žinoma kaip ''[[Judėjos karas (knyga)|Judėjos karas]]'' ({{la|Bellum Judaicum}} arba ''De Bello Judaico''). Knyga prasideda [[Makabiejai|makabiejų]] laikotarpiu ir baigiasi [[Jeruzalė]]s griuvimu ir po jo sekusiais Herodiono, Macharonto ir Masados tvirtovių griuvimais, romėnų pergalės Romoje šventimu, miestų atstatymais, romėnų karinėmis operacijomis kitose imperijos dalyse bei sukilimu [[Kirėnė]]je. Kartu su ''Juozapo Flavijaus gyvenime'' pateiktais pasakojimais apie kai kuriuos tuos pačius įvykius, skaitytojas taip pat gali susipažinti su paties Juozapo Flavijaus vaidmenimi įvykiuose nuo jo grįžimo į Jeruzalę septintojo dešimtmečio pradžioje.
Kai žydų maištas buvo numalšintas, Juozapas Flavijus turėjo būti pergalingų [[Titas|Tito]] legionierių, vedančių žydų belaisvius ir nešančių lobius iš nuniokotos [[Jeruzalės šventykla|Jeruzalės šventyklos]], maršų liudytojas. ''Judėjos kare'' jis ginčija teiginį, kad žydai tarnavo nugalėtam Dievui ir buvo natūraliai priešiški visai romėnų civilizacijai. Veikiau jis kaltina „nereprezentatyvius ir uolius fanatikus“ žydus, kurie, jo nuomone, ir sukėlė Judėjos karą bei vadovavo masėms nusigręžti nuo tradicinių lyderių aristokratų (tokių kaip jis pats), kas buvo pražūtinga visai tautai. Juozapas Flavijus taip pat kaltina kai kuriuos [[Judėja (Romos provincija)|Judėjos]] [[Prefektas|prefektus]] pareikšdamas, kad jie buvo korumpuoti ir nekompetentingi pareigūnai. Pasak Juozapo Flavijaus, tradicinis žydas buvo, turėjo būti ir gali būti ištikimas ir taiką mylintis pilietis. Žydai gali ir istoriškai priėmė Romos viešpatavimą būtent dėl to, kad jų tikėjimas skelbia, jog Dievas pats suteikia imperijoms jų galią.<ref>{{cite web |url=https://www.mechon-mamre.org/p/pt/pt3402.htm#21 |title=Daniel 2:21}}</ref>
=== ''Judėjos senybės'' ===
{{pagr|Judėjos senybės}}
Kitas Juozapo Flavijaus darbas yra dvidešimt vieno tomo ''[[Judėjos senybės]]'', pabaigtas paskutiniaisiais imperatoriaus [[Domicianas|Domiciano]] valdymo metais, apie 93-94 m. Aiškindamas žydų istoriją, įstatymus ir papročius, jis įsitraukia į daugybę filosofinių diskusijų tuo metu iškilusių Romoje. Vėlgi, knygoje jis gina žydų tautos istoriją ir visuotinę reikšmę. Juozapas Flavijus tvirtino rašantis šią istoriją, nes jis „matė, kad kiti savo darbuose iškraipė tų veiksmų tiesą“.<ref name=Antiquities/> Kalbėdamas apie kai kuriuos savo knygos šaltinius, Juozapas Flavijus teigia, kad jis rėmėsi ir „interpretavo hebrajų raštus“ ir kad buvo Judėjos karų, apie kuriuos anksčiau pasakojo ''Judėjos kare'', liudininkas.<ref name=Antiquities/>
Jis aprašo žydų istoriją, tradiciškai, pradėdamas nuo pasaulio sukūrimo. Vėliau jis pasakoja kaip [[Abraomas]] [[Senovės Egiptas|senovės egiptiečius]] mokė [[Mokslas|gamtos mokslų]], kurie savo ruožtu mokė [[Graikai|graikus]].<ref name=Feldman/> bei apie [[Mozė|Mozę]], kuris surinko kunigų aristokratiją, kuri, kaip ir Romos kunigų aristokratija, priešinosi [[monarchija]]i. Didžiosios [[Tanachas|Tanacho]] asmenybės yra vaizduojamos kaip idealūs filosofai ir lyderiai. Taip pat knygoje yra autobiografinis skyrius, kuriame Juozapas Flavijus gina savo elgesį Judėjos karo pabaigoje, kuomet jis pradėjo bendradarbiauti su romėnų karinėmis pajėgomis.
=== ''Prieš Apioną'' ===
Juozapo Flavijaus ''Prieš Apioną'' – tai dviejų tomų [[Judaizmas|judaizmo]] kaip [[Antika|antikinės]] [[Religija|religijos]] ir [[Filosofija|filosofijos]] gynimas, pabrėžiant judaizmo senumą. Knygoje taip pat nagrinėjami kai kurie [[Antisemitizmas|antisemitiniai]] pareiškimai, kuriuos Juozapas Flavijus priskiria graikų rašytojui [[Apionas|Apionui]]. Knygoje taip pat atkreipiamas dėmesys į [[Maneto]] mitus.
== Šaltiniai ==
|