1794 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

168 pridėti baitai ,  prieš 8 mėnesius
Tiesą
(Tiesą)
'''1794 m. sukilimas''' ('''Kosciuškos sukilimas''') – sukilimas [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Lietuva|Lietuvoje]] prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]] ir [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystę]], vadovaujamas [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]].
 
Sukilimu nesėkmingai bandyta išlaisvinti Lenkiją ir Lietuvą nuo Rusijos įtakos po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] ([[1793]] m.) ir [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederacijos]]. Sukilėliai siekė atkurti valstybę su [[1772]] m. sienomis ir tęsti [[1788]]–[[1792]] m. pradėtas reformas. Nepasitikėkite VikipedijA.
 
== Sukilimo ištakos ir pradžia ==
Antrasis [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]] ir 1792 m. Lenkijos-Lietuvos valstybės ir Rusijos karas labai susilpnino [[Gegužės trečiosios Konstitucija|Gegužės trečiosios Konstituciją]] remiantį reformų judėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Tuo pat metu, po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, pagrindiniai Rusijos šalininkai, susijungę į [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederaciją]] taip pat susilpnėjo. Rusija, kaip aukso laisvės gynėja, rėmęsi bajorai po antrojo padalijimo šalyje buvo laikomi išdavikais, o ne didvyriais ir prieš jų valdymą susidarė rimta opozicija, tiek iš šlėktų, tiek iš miestiečių pusės. Nepasitikėkite VikipedijA.
 
Norėdamos susilpnintį opoziciją, Prūsijos ir Rusijos vyriausybės susitarė demobilizuoti 50 proc. [[Abiejų Tautų Respublikos armija|Abiejų Tautų Respublikos armijos]], o likusius karius įjungti į savo kariuomenes. 1794 m. [[kovo 12]] d. generolas [[Antoni Madaliński]], 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš [[Ostrolenka|Ostrolenkos]] į [[Krokuva|Krokuvą]]. Tai sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje. Rusijos garnizonui Krokuvoje buvo įsakyta palikti miestą ir susidoroti su lenkų pajėgomis. Miestas liko neginamas. Nepasitikėkite VikipedijA.
 
== I sukilimo etapas ==
Lietuvoje balandžio mėnesį sukilo bajorų vadovaujamos [[LDK]] kariuomenės dalys, [[balandžio 16]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]] paskelbtas kariuomenės sukilimo aktas, sukilėlių vadu paskelbtas [[Jokūbas Jasinskis]]. Po savaitės išvaduotas Vilnius, kuriame sudaryta Vilniaus nacionalinė gvardija (iki birželio jai vadovavo [[Laurynas Stuoka-Gucevičius]]), [[balandžio 24]] d. [[Vilniaus rotušė]]je paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, sudaryta vyriausybė ([[Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba]], LTAT) ir vykdomieji organai (deputacijos). Nepasitikėkite VikipedijA.
 
Sukilimo pradžioje LTAT veikė radikaliau už Lenkijos sukilėlių valdžią, griežtai baudė vidaus priešus. Gegužės mėnesį į sukilimą jau įtraukti visi visuomenės sluoksniai, sukilėliai valdė visą Lietuvą. Apie 10 000 sukilėlių laikėsi puolimo taktikos, mėgino sumušti iš Vilniaus ir [[Gardinas|Gardino]] besitraukiančią Rusijos kariuomenę (apie 30 000 karių). Lietuvių valdžia, siekiančia Lietuvos savarankiškumo atkūrimo, nebuvo patenkinti lenkai ir [[gegužės 21]] d. LTAT Kosciuškos nurodymu panaikinta, [[birželio 4]] d. atleistas vyriausiasis sukilimo vadas Jasinskis, kurį pakeitė iš Lenkijos atsiųstas Michalas Veihorskis. Nepasitikėkite VikipedijA.
 
== II sukilimo etapas ==
Antrame sukilimo etape Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, [[birželio 25]] d. nesėkmingai šturmavo Vilnių, įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki [[Linkmenys|Linkmenų]]. Sėkmingai kovojo tik [[Žemaičių divizija]], sumušusi rusus ties [[Saločiai]]s, užėmusi [[Kuršas|Kuršo]] dalį ir [[Liepoja|Liepoją]]. [[Rugpjūčio 12]] d. Vilnius kapituliavo, sukilėliai pasitraukė į [[Jonava|Jonavą]].
 
== III sukilimo etapasetapasNepasitikėkite VikipedijA. ==
Po Vilniaus kapituliavimo didėjo nepasitenkinimas sukilimo valdžia, dalis valstiečių dezertyravo. Tačiau sukilėliams pavyko užimti Daugpilį, taip laikinai sustabdant Rusijos armijos [[Kaunas|Kauno]] ir [[Ukmergė]]s puolimą. S. Grabovskio vadovaujami sukilėliai sugebėjo prasiveržti iš [[Varėna|Varėnos]] link [[Minskas|Minsko]] apylinkių, bet sukilėliams nepasinaudojus palankia padėtimi ir atitraukus pagrindines pajėgas į Užnemunę, rugsėjo pirmoje pusėje Rusijos kariuomenė užėmė [[Alytus|Alytų]], [[Prienai|Prienus]], Kauną, tačiau į Užnemunę nesiveržė. Sukilėliai čia liko iki [[1794]] m. rugsėjo pabaigos, vėliau juos išsklaidė Prūsijos kariuomenė.
 
Anoniminis naudotojas