Asmuo (gramatika): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Asmuo''' – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti [[gramatinė kategorija]]. [[Romanas Jakobsonas|R. Jakobsonas]] asmenį laikė vadinamuoju indikatyviu simboliu, t. y. tokiu, kurio reikšmė priklauso ne tik nuo aprašomosios, bet ir nuo šnekėjimo akto situacijos. Iš tiesų pirmojo vienaskaitos asmens reikšmė – su kalbėtoju sutampantis dalyvis; atitinkamai pirmojo asmens subjektas šnekant nuolatos keisis (pirmuoju asmeniu kalbės tai vienas, tai kitas žmogus).
Asmens kategorija būdinga visų pirma asmeniniams ir savybiniams [[Įvardis|įvardžiams]]. Daugumoje kalbų su asmeniu derinamas [[veiksmažodis]]. Retais atvejais asmens kategorija būdinga [[Prielinksnis|prielinksniams]] ([[Keltų kalbos|keltų]], [[Semitų kalbos|semitų]] kalbos).▼
Dauguma kalbų išskiria tris asmenis:
eilutė 8 ⟶ 6:
*trečiąjį (dalyvis, nesąs nei kalbėtojas, nei klausytojas; ''jis, ji, tai, juodu, jiedvi, jie, jos'').
▲Asmens kategorija būdinga visų pirma asmeniniams ir savybiniams [[Įvardis|įvardžiams]]. Daugumoje kalbų su asmeniu derinamas [[veiksmažodis]]: ''einu'' ([[Vienaskaita|vns.]] I asmuo), ''eini'' (vns. II asmuo), ''einame'' ([[Daugiskaita|dgs.]] I asmuo), ''einate'' (dgs. II asmuo), ''eina'' (III asmuo). Retais atvejais asmens kategorija būdinga [[Prielinksnis|prielinksniams]] ([[Keltų kalbos|keltų]], [[Semitų kalbos|semitų]] kalbos).
== Tipologinės pastabos ==
| |||