Enteogenai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
išn.
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Eilutė 1:
'''Enteogenai''' (iš {{grc|ἔνθεος (''entheos'') + γενέσθαι (''genesthai'')}} – „gimdantis dievą viduje“) – [[psichoaktyviosios medžiagos]], naudojamos [[religija|religiniuose]] [[ritualas|ritualuose]] [[šamanizmas|šamanistinėje]] tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti religinius patyrimus, pranašavimui ([[orakulas]]), jų pagalba buvo bandoma užmegzti ryšį su [[dvasia|dvasiomis]], taip pat naudoti kaip pagalbinė gydimosi priemonė.<ref>{{cite book|last=Schultes|first=Richard Evans|title=Hallucinogenic Plants|others=Illustrated by Elmer W. Smith|publisher=Golden Press|location=New York|year=1976|isbn=0-307-24362-1|pages=5, 7, 9, 102|url-access=registration|url=https://archive.org/details/hallucinogenicpl00schu_0}}</ref><ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo [[mezolitas|mezolito]], galbūt [[paleolitas|paleolito]] laikų jie veikė [[menas|meną]], [[mitas|mitus]] ir [[kultūra|kultūrą]].<ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Terminas pradėtas vartoti nuo [[XX amžiaus 8-asis dešimtmetis|XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio]] tarp [[Antropologija|antropologų]] ir [[Etnobotanika|etnobotanikų]], siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo [[Rekreacija|rekreaciniais]] tikslais.<ref name=Godlaski2011>{{cite journal |author=Godlaski, Theodore M |title=The God within |journal=Substance Use and Misuse |year=2011 |volume=46 |issue=10 |pages=1217–1222 |doi=10.3109/10826084.2011.561722 |pmid=21692597}}</ref>
 
Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti [[Soma|Somos]] kultą [[Indija|Indijoje]] [[Vedų civilizacija|vediniu periodu]], [[Eleusino misterijos|Eleusino misterijas]] Senovės Graikijoje.<ref name=Godlaski2011/> Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: [[Juodoji drignė|drignės]] Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, [[Sėjamoji kanapė|kanapės]] Senovės Graikijoje, [[Paprastoji musmirė|musmirės]] [[Sibiras|Sibire]] ir vietomis Šiaurės Amerikoje.<ref name=Godlaski2011/> Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.<ref name=Godlaski2011/> Tebevartojama [[Ajahuaska|ajahuaska]] [[Amazonija|Amazonėje]], [[Kvaitulinis echinopsis|san pedro]] [[Andai|Andų kalnuose]], [[Psilocibinas|psilocibininiai]] grybai bei [[Kvaitulinis pejotlis|pejotlis]] [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[ibogainas]] Vakarų Afrikoje.<ref name=Godlaski2011/><ref>Rätsch, Christian, ''The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications'' pub. Park Street Press 2005</ref><ref>{{Cite web|title=Drug cult|url=https://www.britannica.com/topic/drug-cult|access-date=2021-03-31|website=[]Encyclopedia Britannica]]}}</ref> Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: [[Juodoji drignė|drignė]], [[Paprastoji durnaropė|durnaropė]], [[Vaistinė šunvyšnė|šunvyšnė]] ir [[Nelaboji svidrė|svidrė]]; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.<ref name=Senvaitytė>Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006/4 (109). ISSN 0236–0551. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Senvaityte_Dalia/Senvaityte_LK_2006_4.pdf PDF]. [https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/42695?mode=full VDU].</ref>
 
Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip [[judaizmas]], [[krikščionybė]], [[islamas]], pradėjo persekioti [[haliucinogenai|haliucinogenus]] religiniais tikslais naudojančius asmenis. [[Viduramžiai]]s tai buvo tapatinama su [[raganavimas|raganavimu]] ar tiesiog su [[šėtonas|šėtono]] garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo [[mirties bausmė|mirties bausme]], degindavo ant laužo ([[inkvizicija]]).<ref name="Thurston">[http://www.newadvent.org/cathen/15674a.htm Thurston, Herbert. "Witchcraft. " The Catholic Encyclopedia] Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015</ref>