Vilemas van Alstas gimė 1627 m. [[Delftas|Delfte]] 1627 m. Jo tėvas buvo [[notaras]]. Van Alstą apmokė dėdė Evert van Aelst (1602–1657), kuris buvo natiurmortų tapytojas. 1643 m. Vilemas van Alstas paminėtas Delfto Šv. Luko tapytojų gildijos nariu. 1645 − 16491645−1649 m. Van Alstas gyveno Prancūzijoje, po to keliavo į Italiją. [[Florencija|Florencijoje]] Van Alstas tapo hercogo [[Ferdinandas II de Medičis|Ferdinando II de Medičio]] tapytoju, dirbo kardinolams Džian Karlui ir Leopoldui Medičiams, kuriems sukūrė bent 11 paveikslų. Van Alstas palaikė ryšius su tuo metu Florencijoje dirbusiais Nyderlandų dailininkais Matthias Withoos ir Otto Marseus van Schrieck, priklausė šiaurinės Europos dalies dailininkų draugijai Italijoje ''Schildersbent''. 1656 m. Van Alstas grįžo į Olandiją, apsistojo [[Amsterdamas|Amsterdame]]. Nuo 1658 m. Van Alstas pasirašinėjo ''Guillmo van Aelst'' vardu arba savo pravarde iš Italijos laikų − ''Vogelverschrikker'' („baidyklė“). 1672 m. jis minėtas dailininkų komisijoje įvertinti italų paveikslų kolekciją Amsterdame. Paskutinis Vilemo van Alsto darbas datuotas 1687 m. Tikriausiai iškart po to dailininkas mirė (kitu teigimu, galėjo mirti 1683 m. arba vėliau). Jis turėjo žmoną ir tris vaikus.
Vilemas van Alstas kūrė 4 tipų natiurmortus: gėlių kompozicijas, vaisių kompozicijas, pusryčių stalus ir paukščių kompozicijas (pastarosios dažnai su [[medžioklė]]s inventoriumi). Jo natiurmortai buvo įtakotipaveikti [[Jan Davidsz. de Heem]] tapybos, iš kurios jis pasiskolino tamsų foną, išreikštą gėlių lapų vaizdavimą, gėlių stiebų vaizdavimą. Van Alsto natiurmortuose dominuoja šalta mėlynų, violetinių ir žalių spalvų paletė. Nyderlandų natiurmorto žanre Van Alstas įnešė inovacijų: asimetrinių motyvų, sukuriančių diagonalią kompozicinę liniją. Van Alstas paliko kiek daugiau nei 60 natiurmortų, jo pasekėjais buvo [[Maria van Oosterwyck]], [[Rachel Ruysch]], [[Jan van Huysum]]. Van Alsto dailė įtakojo William Gowe Ferguson, Elias van den Broeck ir Simon Verelst kūrybą.
