Vandens augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 6 mėnesius
S
S
* hidrofitų lapų epidermyje gali būti [[Chloroplastas|chloroplastų]], o sausumos augaluose tai pasitaiko labai retai;
* pasinėrusių po vandeniu augalų lapai dažnai būna padengti kalkių plutelės iš CaCO<sub>3</sub>, dėl kurios vandens augalai tampa šiurkštūs.<ref name=":0" />
 
 
 
Dauguma vandens augalų puikiai dauginasi [[Vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]], todėl gali greitai užželti vandens telkinį.<ref name=":1" />
 
Greta įprastinių vegetatyvinių dauginimosi būdų ([[Šakniastiebis|šakniastiebiais]], palaipomis) gali daugintis ir labai specifiškai, pvz. turijonais – vandens augalų žiemojančiais [[Pumpuras|pumpurais]]. Turijonai gali būti iš tankiai išaugusių lapų pradmenų susidarę galiniai pumpurai arba lapuotų šakelių sutrumpėjusiais tarpubambliais viršūnėlės. Turijone kaupiami [[angliavandeniai]] bei [[mineralinės medžiagos]]. Rudenį atsiskyrę nuo pagrindinio augalo jie nugrimzta ir žiemoja vandens telkinio dugne, o pavasarį iškyląiškyla į paviršių ir virsta naujais augalais.<ref name=":0" /><ref>Adamec L. 2018. Ecophysiological characteristics of turions of aquatic plants: A review. Aquat Bot. 148:64–77. doi:10.1016/j.aquabot.2018.04.011.</ref>
 
Didžioji dalis vandens augalų žydi, veda [[vaisius]] ir brandina [[Sėkla|sėklas]] virš vandens.<ref name=":0" />
208

pakeitimai