Fitosociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 605 pridėti baitai ,  prieš 8 mėnesius
→‎Braun-Blankė skalė: papildyti metodai
S
(→‎Braun-Blankė skalė: papildyti metodai)
 
=== Pasaulyje ===
Šiuolaikinė fitosociologija yra palyginti jaunas mokslas, pradėtas vystyti Vakarų Europoje, vėliau išplitęs ir kitose šalyse. Šio mokslo pradžia siejama su XX a. pirmosios pusės prancūzų ir šveicarų fitocenologijos mokyklos atstovo Ž. Brauno-Blankė (''Josias Braun-Blanquet'') vardu ir darbais. Taikant jo augalijos tyrimo ir klasifikavimo metodus, pirmiausia buvo pradėta tirti Pietų ir Vidurio Europos augalija. Vėliau metodus imta taikyti ir visame pasaulyje. Šie metodai taikomi ir [[Lietuvos augalija]]i tirti.<ref name=":0">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. – Vilnius.</ref>
 
Fitosociologijos atsiradimui turėjo įtakos botanikų geografų A. Grisebacho (Vokietija), S. Koržinskio ir A. Beketovo (Rusija) mokslo darbai.
Lietuvoje šiandien fitocenologijos problemas daugiausia tiria [[Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas|Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai]] ([https://www.vle.lt/straipsnis/valerijus-rasomavicius/ V. Rašomavičius], Z. Sinkevičienė, D. Matulevičiūtė ir kt.).
 
== Augalijos bendrijų tyrimų metodai ==
== Braun-Blankė skalė ==
Augalų bendrijų lauko tyrimams taikomas '''tiriamųjų laukelių aprašymų metodas'''. Aprašant tiriamąjį laukelį, naudojantis Brauno-Blankės skale vertinamas kiekvienos rūšies augalų gausumas ir padengimas, nustatomas tiriamojo laukelio rūšių skaičius. Fitosociologijos nomenklatūros kodeksas rekomenduoja, kad kiekviena augalų asociacija būtų aprašyta ne mažiau kaip dešimtyje reprezentacinių laukelių. Lietuvos miškų bendrijoms tirti pakanka 100 m<sup>2</sup> ploto laukelio, pievų – 4 m<sup>2</sup> , smėlynų – 1 m<sup>2</sup> , aukštapelkių – mažiau kaip 1 m<sup>2</sup>. Bendrijoms tirti pasirenkami reprezentaciniai laukeliai, geriausiai atspindintys tam tikro tipo bendrijos savybes.<ref name=":0" />
Bendrijos aprašymui parenkamas naudojamas toks metodas.
 
Bendrija pradedama tirti nustatant augalų visumos dengiamą laukelio plotą, t. y. padengimą. Padengimas vertinamas procentais. Jei bendrija daugiaardė, pavyzdžiui, miško, tai pradėjus tirti pirmiausia įvertinamas ir užrašomas kiekvieno iš jo pagrindinių ardų augalų padengimas, t. y. medžių, krūmų, žolių ir krūmokšnių, samanų ir kerpių atskirai. Paskui pradedami surašyti ir vertinti pagal Brauno-Blankės skalę tiriamojo laukelio augalai. Rūšys surašomos ir jų dalyvavimo dydis – gausumas ir padengimas – pagal Brauno-Blankės skalę vertinamas taip pat pagal ardus, pradedant nuo viršutiniojo ardo augalų. Pirmiausia surašomi ir Brauno-Blankės skalės balais vertinami M1 aukšto kiekvienos rūšies medžiai, paskui – M2 aukšto, krūmų (K), žolių ir krūmokšnių (Ž–K), samanų ir kerpių (S–K) aukštų augalai.
Kiekvienos rūšies augalai vertinami balais pagal Braun-Blankė skalę:
 
Rūšių pastovumo bendrijoje lentelė sudaroma visas rūšis, jų dalyvavimo dydžio ir pastovumo laukeliuose rodiklius išdėstant pastovumo klasės mažėjimo tvarka, t. y. nuo V pastovumo klasės iki I pastovumo klasės, o vienodo pastovumo rūšis – abėcėlės tvarka.
+ - individų mažai, jie dengia labai mažą plotą;
 
Charakteringos rūšys – tai rūšys, paprastai sutelktos ar bent optimaliai auga tik vieno tipo bendrijose. Atlikus originalius tyrimus charakteringos rūšys paaiškėja iš pastovumo lentelės: jų yra tarp didžiausio pastovumo rūšių. Diferencinės rūšys dažniausiai nustatomos tarp vidutinio pastovumo rūšių, jas lengviau nustatyti, kai turime daug aprašymų. Charakteringos ir diferencinės rūšys reikalingos norint nustatyti aprašytų bendrijų sintaksonominę priklausomybę.
1 - individų gana daug, tačiau jie padengia mažą plotą arba individų mažai, bet jų padengimas didesnis, bet ne daugiau nei 1/20 tiriamojo laukelio;
 
Augalijos geobotaninių aprašymų duomenys įvairių šalių duomenų bazėse ir yra prieinami mokslininkams naudojant [https://www.synbiosys.alterra.nl/turboveg/ Turboveg] programą ir jos plėtinius.
2 - individų labai daug arba jie padengia nuo 1/20 iki ¼ tiriamojo laukelio;
 
=== Braun-Blankė skalė ===
3 - individų įvairu, jie dengia nuo ¼ iki ½ tiriamojo laukelio;
+r - individų labai mažai, jie(iki 5 egzempliorių), dengia labai mažą plotą;
 
4+ - individų įvairumažai, jie padengiadengia nuolabai ½mažą iki ¾ tiriamojo laukelioplotą;
 
51 - individų įvairudaug, jiebet dengia mažą plotą arba jų mažai, o padengimas didesnis, bet < 5 padengia% nemažiau(< ¾1/20) tiriamojo laukelio.;
 
2 - individų labai daug arba jiedengia padengia5–25 nuo% (1/20 iki 20–¼ tiriamojo) laukelio;
 
3 - individų įvairuįvairiai, jie dengia nuo25–50 % (¼ iki ½ tiriamojo) laukelio;
 
4 – individų įvairiai, dengia 50–75 % (½–¾) laukelio;
 
5 – individų įvairiai, dengia > 75 % (> ¾) laukelio.
 
Įvertinamas bendrasis kiekvieno aukšto – pirmojo ir antrojo medžių, krūmų, žolių ir krūmokšnių, samanų (žymimi atitinkamai A1, A2, B, C, D) augalų projekcinis padengimas procentais.<ref>[http://wetlife.gpf.lt/images/File/7_2_51_Second%20vegetation%20assessment%20report.pdf]</ref>
{{išn}}
* Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. – Vilnius.
*
* Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. ''Ekosistemų praktikumas: buveinės ir jų būdingosios rūšys''. – Vilnius
 
[[Kategorija:Botanika]]
208

pakeitimai