Fitosociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Fitosociologija''', dar vadinama '''fitocenologija''' (
Fitosociologijos sąvoka buvo paminėta pirmą kartą 1896 m. (Józef Paczoski) ir buvo populiari Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir TSRS, o fitocenologijos terminas paminėtas tik 1918 m. (Helmut Gams) ir buvo labiau mėgiamas tik keliose Europos valstybėse.
Eilutė 8:
=== Pasaulyje ===
Šiuolaikinė fitosociologija yra palyginti jaunas mokslas, pradėtas
Fitosociologijos atsiradimui turėjo įtakos botanikų geografų A. Grisebacho (Vokietija), S. Koržinskio ir A. Beketovo (Rusija) mokslo darbai.
=== Lietuvoje ===
Pirmasis fitosociologinis darbas Lietuvos teritorijoje – 1902 m. C.A. Weber monografija, skirta [[Aukštumalos pelkė|Aukštumalos pelkei]]. Fitosociologijos pradininku Lietuvoje
Spvietiniu laikotarpiu fitosociologijos vystymuisi Lietuvoje labai didelę įtaką padarė Rusijos mokslininkų darbai (V. Sukačiovas, Remenskis). Reikšmingiausius fitocenologinius tyrimus XX a. atliko pievų augalijos tyrėjų grupė: [https://lietuvai.lt/wiki/Aleksandra_Tu%C4%8Dien%C4%97 A. Bagdonaitė-Tučienė], [[Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė|M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė]], B. Kizienė, [[Jūratė Balevičienė|J. Balevičienė]] ir kt. Kaip atskira sritis atsiranda agrofitocenologija, kurios pradininkas – [[Antanas Stancevičius|A. Stancevičius]].
Trečiajame etape (nuo 1985 iki dabar) fitosociologiniams tyrimams didžiausią įtaką turi Lenkijos fitosociologijos mokykla. Buvo sudaryta vieninga klasifikacijos sistema (32 klasės), kuri, deja, iki šių dienų nėra paskelbta. Parengta serija fitosociologinių disertacinių darbų: [[Vida Motiekaitytė|V. Motiekaitytės]], skirta urbofitocenozėms, [https://gamtostyrimai.lt/lt/publications/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a_1/s_1/sinkeviciene-vaitkeviciute-zofija Z. Sinkevičienės], skirta vandens telkinių augalijai, [https://gamtostyrimai.lt/lt/publications/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a_1/m/matuleviciute-dalyte D. Matulevičiūtės], skirta viksvynų augalijai ir kt.
Lietuvoje šiandien fitocenologijos problemas daugiausia tiria [[Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas|Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai]] ([https://www.vle.lt/straipsnis/valerijus-rasomavicius/ V. Rašomavičius],
== Braun-Blankė skalė ==
|