Smolensko kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas |
|||
Eilutė 62:
1222 m. pasinaudodamas gretimos Polocko kunigaikštystės nusilpimu, Smolensko kunigaikštis [[Mstislavas Davidovičius]] įvedė čia savo armiją ir užėmė sostą. Taip jis tikėjosi sustabdyti kryžiuočių ir [[Lietuvos kunigaikštystė]]s agresiją į senrusių žemes. Tačiau jau kitais metais (1223 m.) jungtinė armija pralaimėjo lemtingą [[Kalkos mūšis|Kalkos mūšį]] pietuose prieš [[Mongolų imperija|mongolus]]. Tokiu būdu Smolenskas liko įspraustas tarp dviejų tuometinių galių - mongolų rytuose ir lietuvių vakaruose. Prie sudėtingos politinės situacijos prisidėjo 1230 m. įvykęs žemės drebėjimas, vėliau prasidėjęs [[badas]] ir [[maras]].
[[File:Vytautas coin of the Principality of Smolensk.jpg|thumb|left|Smolensko kunigaikštystės moneta su [[Gedimino stulpai]]s, rodanti ją kaip [[Vytautas Didysis|Vytauto]] [[vasalas|vasalą]], apie 1399–1401 m.]]
Mirus Mstislavui, 1232 m. valdžią užgrobė buvęs jo vietininkas Polocke Sviatoslavas. Kunigaikštystėje įtaką išplėsti siekė Lietuva, tačiau su [[Vladimiro kunigaikštystė]]s pagalba Smolenskui pavyko išsaugoti dalinę nepriklausomybę, tiesa, mokant duoklę [[Aukso orda]]i. Tiesa, silpstanti kunigaikštystė nebesulaikė skilimo, ir nuo jos per XIII a. II pusę atsiskyrė smulkesnės kunigaikštystės, tokios kaip [[Viazmos kunigaikštystė|Viazma]], [[Možaisko kunigaikštystė|Možaiskas]], [[Dorogobužo kunigaikštystė|Dorogobužas]], [[Selechovo kunigaikštystė|Selechovas]], [[Fomino-Berezujaus kunigaikštystė|Fominas-Berezujus]] ir kt.
| |||