Juozapas Flavijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Prancuze (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 26:
Gimęs vienoje iš Jeruzalės elito šeimų,<ref>{{cite book|last1=Goodman|first1=Martin|title=Rome and Jerusalem: The Clash of Ancient Civilisations|year=2007|publisher=Penguin Books|isbn=978-0-713-99447-6|page=8|quote=Juozapas gimė valdančiojoje Jeruzalės elito šeimoje}}</ref> Juozapas [[graikų kalba]] save pristato kaip etninio žydų kunigo Matijaus sūnų ''Iōsēpos'' ({{gr|Ιώσηπος}}). Jis buvo antrasis Matijaus sūnus. Jo vyresniojo brolio vardas taip pat buvo Matijus.<ref name=Mason/> Jų motina buvo aristokratė, kilusi iš karališkosios, anksčiau Palestiną valdžiusios [[Hasmonėjų karalystė|Hasmonėjų dinastijos]].<ref>{{Cite book |first=Etienne |last=Nodet |title=A Search for the Origins of Judaism: From Joshua to the Mishnah |publisher=Continuum International Publishing Group|date=1997}}</ref> Juozapo seneliai iš tėvo pusės buvo tolimi giminaičiai.<ref>{{Cite web |url=http://www.historyofthedaughters.com/38.pdf|pages=349–350 |title=Josephus Lineage |website=History of the Daughters |edition=Fourth |date=2012 gruodis |publisher=L P Publishing |location=Sonoma, California}}</ref> Juozapo šeima buvo pasiturinti. Jo tėvas priklausė Jehojaribo kunigų ordinui, kuris buvo aukščiausias iš 24 kunigų ordinų [[Jeruzalės šventykla|Jeruzalės šventykloje]]. Juozapas taip pat buvo [[Aukštasis Izraelio kunigas|Izraelio vyriausiojo kunigo]] [[Jonatanas Apfusas|Jonatano Apfuso]] palikuonis.<ref>{{Cite book |first=Emil |last=Schürer |editor-first1=Géza |editor-last1=Vermes |editor-first2=Fergus |editor-last2=Millar |editor-first3=Matthew |editor-last3=Black |title=The History of the Jewish People in the Age of Jesus Christ (175 B.C. – A.D. 135) |publisher=Continuum International Publishing Group|date=1973 |orig-year=1891}}</ref> Jis gimė ir užaugo Jeruzalėje ir mokėsi kartu su savo broliu.<ref name=Mason/>
Kai Juozapui buvo 26 m., jis keliavo į Romą derėtis su imperatoriumi [[Neronas|Neronu]], kad šis išlaisvintų kai kuriuos žydų kunigus.<ref>{{cite web |url= https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0150%3Awhiston+section%3D3 |title=Flavius Josephus, ''The Life of Flavius Josephus'' |website=Perseus Digital Library |access-date=2021-02-27}}</ref> Jam grįžus į Jeruzalę ir prasidėjus [[Judėjos karas|Judėjos karui]], Juozapas buvo paskirtas [[Galilėja|Galilėjos]] kariuomenės karo vadu.<ref>{{Cite web |first=G. J. |last=Goldberg |url=http://www.josephus.org/life.htm |title=The Life of Flavius Josephus |publisher=Josephus.org |access-date=2021-02-27}}</ref> Tačiau jo atvykimui į Galilėją nepritarė kai kurie vietiniai gyventojai – [[Ciporis|Ciporio]] ir [[Tiberijas|Tiberijaus]] gyventojai nusprendė išlaikyti taiką su romėnais. Ciporio gyventojai pasitelkė romėnų kariuomenę, siekdami apsaugoti savo miestą, tuo tarpu Tiberijaus gyventojai kreipėsi į [[Erodas Agripa II|karaliaus Agripos]] karines pajėgas, siekdami apsisaugoti nuo sukilėlių.<ref name=Josephus>{{cite book |last=Flavius |first=Josephus |translator-last=Whiston |translator-first=William |title=The Life of Flavius Josephus |date=2009 m. |publisher=Wilder Publications |isbn=978-1604597257}}</ref> Juozapas taip pat nesutarė su [[Jonas iš Giskalos|Jonu iš Giskalos]], kuris taip pat norėjo vadovauti Galilėjos kariuomenei. Kaip ir Juozapas, Jonas turėjo nemažą būrį sekėjų iš [[Guš Halavas|Giskalos]] ir [[Araba|Gabaros]] bei paramą iš [[Sanhedrinas|Sanhedrino]].<ref name=Josephus/> Tuo tarpu Juozapas, tikėdamasis romėnų antpuolio, įtvirtino kelis miestus ir kaimus [[Žemutinė Galilėja|Žemutinėje Galilėjoje]], tarp jų – Tiberiją, Bersabę, Selaminą, Jafą prie Nazareto bei Tarichają.<ref name=Josephus/> [[Aukštutinė Galilėja|Aukštutinėje Galilėjoje]] jis, be kitų gyvenviečių, įtvirtino Jamnitą, [[Cfatas|Cfatą]], [[Meronas|Meroną]] ir Akbarą.<ref name=Josephus/> Vadovaudamas galilėjiečiams, Juozapas sugebėjo į savo pusę patraukti ciporiečius ir tiberijiečius,<ref name=Josephus/> tačiau galiausiai buvo priverstas atsisakyti ciporiečių karinių pajėgų, kai į Ciporį atvyko romėnų [[karo tribūnas]] Julijus Placidas, o vėliau pats [[Vespasianas]]. Pirmą kartą Juozapas su romėnų kariuomene susidūrė prie Gariso kaimo, kur jis surengė ataką prieš ciporiečius, bet buvo atremtas.<ref name=Josephus/> Vėliau jis ilgai priešinosi romėnų kariuomenei, apsupusiai Jotapatą, iki kol miestas pasidavė.
 
Pasidavus žydų kariuomenei, gynusiai Jotapatą, romėnai įsiveržė į miestą ir išžudė tūkstančius žmonių. Likę gyvi – nusižudė. Pasak Juozapo, 67 m. jis buvo įkalintas urve kartu su 40 kitų karių. Romėnai, vadovaujami Vespasiano ir jo sūnaus Tito, reikalavo grupę pasiduoti, tačiau jie atsisakė. Juozapas kariams pasiūlė visiems kartu nusižudyti.<ref name=Jewish-war>{{cite book |last=Flavius |first=Josephus |title=The Jewish War |translator-first= Geoffrey Arthur |translator-last=Williamson |date=1984 |publisher= Penguin Classics |isbn= 978-0140444209}}</ref> Urve buvę kariai traukė burtus ir tarpusavy žudė kas trečią karį. Kai urve liko vos du vyrai, jie pasidavė romėnams ir tapo jų kaliniais. 69 m. Juozapas buvo paleistas.<ref name=Jewish-war/> Pasak jo paties pasakojimų, 70 m., Jeruzalės apgulties metu, Juozapas Flavijus veikė kaip derybininkas. Tuo metu jo tėvai buvo [[Simonas bar Giora|Simono bar Gioros]] įkaitais.<ref name=Jewish-war/>
Eilutė 35:
 
[[Vespasianas]] suorganizavo Juozapo santuoką su paimta į nelaisvę žyde, su kuria Juozapas vėliau išsiskyrė. Apie 71 m. Juozapas vedė trečią kartą. Jo trečioji žmona buvo [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] žydė, su kuria jis susilaukė trijų sūnų, iš kurių vos vienas sulaukė pilnametystės. Vėliau Juozapas išsiskyrė ir su trečiąja žmona. Apie 75 m. jis vedė ketvirtą kartą. Jo ketvirtoji žmona buvo [[Senovės Graikijos istorija|Graikijos žydė]], kilusi iš [[Kreta|Kretos]], gerbiamos šeimos narė. Su ketvirtąja žmona Juozapas susilaukė dviejų sūnų.
 
== Įtaka istorijai ir mokslui ==
[[Vaizdas:Josephusbust.jpg|thumb|250px|Manoma, kad šis I a. biustas yra Juozapo Flavijaus. Šiuo metu biustas saugomas [[Naujoji Karlsbergo gliptoteka|Naujojoje Karlsbergo glipotekoje]], [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], [[Danija|Danijoje]]<ref>{{Cite web |url=https://www.kulturarv.dk/mussam/VisGenstand.action?genstandId=7552423 |title=Museernes Samlinger – Kulturarvsstyrelsen |website=www.kulturarv.dk}}</ref>]]
 
Juozapo Flavijaus darbai suteikia svarbią informaciją apie Judėjos karą, taip pat yra svarbus rašytinis šaltinis, norint suprasti [[Kumrano rankraščiai|Kumrano rankraščių]] kontekstą bei I a. judaizmą.
 
=== Įtaka istorijai ir archeologijai ===
Juozapo Flavijaus darbuose gausu naudingos istorinės medžiagos apie tuometinius svarbius asmenis, grupes, papročius ir geografines vietas. Juozapas Flavijus mini, kad jo laikais Galilėjoje buvo 240 miestų ir kaimų,<ref name=Josephus/> ir kai kuriuos iš jų įvardija. Keletas jo įvardytų žydų papročių yra praktika pakabinti [[Drobė|lininę užuolaidą]] prie įėjimo į namus<ref>{{cite web |title=Flavius Josephus, ''Antiquities of the Jews'' William Whiston, A.M., Ed. |url=https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0146%3Abook%3D3%3Asection%3D122 3.122 |website=Perseus Digital Library |access-date=2021-03-14}}</ref> bei paprotį valgyti [[Šabas|šabo]] pietus šeštąją dienos valandą (vidurdienį).<ref name=Josephus/> Jis taip pat pažymi, kad žydų vyrams buvo leista vesti kelias žmonas.<ref>{{cite web |title=Flavius Josephus, ''The Wars of the Jews'' |url=https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0148%3Abook%3D1%3Awhiston+chapter%3D24%3Awhiston+section%3D2 |website=Perseus Digital Library |access-date=2021-03-14}}</ref> Jo raštuose pateikiami reikšmingi, ne Biblijoje aprašyti pasakojimai apie [[Makabiejai|makabiejus]], [[Hasmonėjų karalystė|Hasmonėjų dinastiją]] ir [[Erodas I Didysis|Erodo I Didžiojo]] iškilimą. Jis taip pat aprašė [[Sadukiejai|sadukiejus]], to meto žydų [[Aukštasis Izraelio kunigas|vyriausius kunigus]], [[Fariziejai|fariziejus]] ir [[Esėjai|esėjus]], Erodo šventyklą, [[Publijus Sulpicijus Kvirinijus|Kvirinijaus]] gyventojų surašymą ir [[Zelotai|zelotus]]. Taip pat aprašė istorines asmenybes, pavyzdžiui, [[Poncijus Pilotas|Poncijų Pilotą]], [[Erodas I Didysis|Erodą I Didįjį]], [[Erodas Agripa|Erodą Agripą]], [[Erodas Agripa II|Erodą Agripą II]], [[Jonas Krikštytojas|Joną Krikštytoją]], Jėzaus brolį Jokūbą bei [[Testimonium Flavianum|Jėzų Kristų]] (aprašymas randamas tik slaviškoje ''Judėjos karo'' versijoje).<ref>{{Cite book |quote=XVI a. viešai užginčytas ''Testimonium Flavianum'' autentiškumas, pradėjęs ginčą, kuris iki šiol nėra išspręstas. |first=Alice |last=Whealey |title=Josephus on Jesus: The Testimonium Flavianum Controversy from Late Antiquity to Modern Times |publisher=Peter Lang Publishing |date=2003 |isbn=978-0-8204-5241-8}}</ref> Juozapo Flavijaus darbai yra svarbus istorinis šaltinis tyrinėjant [[Judaizmas|judaizmą]] ir ankstyvąją [[Krikščionybė|krikščionybę]].
 
Atidžiai skaitęs Juozapo Flavijaus darbus ir po 35 m. trukusių kasinėjimų, [[Jeruzalės hebrajų universitetas|Jeruzalės hebrajų universiteto]] [[Archeologija|archeologas]] [[Ehud Netzer|Ehudas Netzeris]] galėjo atrasti, jo manymu, [[Erodas I Didysis|Erodo I Didžiojo]] kapavietę.<ref>{{cite news |newspaper=[[The New York Times]] |title=Archaeologist Says Remnants of King Herod's Tomb Are Found |first= Dina |last=Kraft |date=2017-05-09 |url=https://www.nytimes.com/2007/05/09/world/middleeast/09herod.html?_r=0 |access-date=2021-03-15}}</ref> Kapavietė buvo sulygintoje dykumos vietoje, netoli [[Herodiumas|Herodiumo]], apie 12 km į pietus nuo Jeruzalės – kaip ir buvo aprašyta Juozapo Flavijaus raštuose.<ref>{{Cite book |first=Catherine M. |last=Murphy |title=The Historical Jesus For Dummies |publisher=Wiley Publishing, Inc. |date=2008 |isbn=978-0-470-16785-4 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/historicaljesusf00cath}}</ref> 2013 m. spalį archeologai Džosefas Patrikas ir Bendžaminas Arubasas suabejojo, kad kapas iš tiesų priklausė Erodui I.<ref name=Hasson2013>{{cite news |newspaper=Haaretz |title=Archaeological stunner: Not Herod's Tomb after all? |first=Nir |last=Hasson |date=2013-10-11 |url=http://www.haaretz.com/life/archaeology/.premium-1.551881 |access-date=2021-03-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150927144851/http://www.haaretz.com/life/archaeology/.premium-1.551881 |archive-date=2015-09-27}}</ref> Anot archeologų, kapas per daug kuklus, kad galėtų būti Erodo I, ir turi kelis karaliui nebūdingus bruožus.<ref name=Hasson2013/> Rojaus Porato, archeologo tapusio kapavietės kasinėjimo vadovu po E. Netzerio mirties, nuomone, kapavietė priklauso būtent Erodui I.<ref name=Hasson2013/>
 
Juozapo Flavijaus darbai yra pirmasis istorinis šaltinis daugeliui biblijinių pasakojimų, pavyzdžiui, apie [[Izmaelis|Izmaelį]],<ref>{{cite book |first=Fergus last=Millar |title=Rome, the Greek World and the East. Volume 3: The Greek World, the Jews and the East |page=351-377 |publisher=Chapel Hill: University of North Carolina Press |date=2013 |isbn=9780807830307 |doi=10.5149/9780807876657_millar}}</ref> semitų, hamitų ir jafetitų ryšį su klasikinėmis pasaulio tautomis bei [[Masados apgultis|Masados apgulties]] istoriją.<ref>{{cite web |url=https://www.haaretz.com/archaeology/.premium.MAGAZINE-the-myth-of-masada-how-reliable-was-josephus-anyway-1.7375157 |title=The Myth of Masada: How Reliable Was Josephus, Anyway? |quote=Vienintelis šaltinis apie Masados istoriją yra žydų istorikas Juozapas Flavijus, „Judėjos karo“ autorius. |access-date=2021-03-15 |first=Elon |last=Gilad |date=2019-06-17 |website=Haaretz}}</ref>
 
=== Juozapo Flavijaus darbų auditorija ===
Mokslininkai iki šiol diskutuoja kokiai auditorijai rašė Juozapas Flavijus. Pavyzdžiui ''Judėjos senybės'' galėjo būti parašytos žydams,<ref name=Mason/> tačiau tekste gausu pastabų, kuriomis Juozapas aiškina judėjų kalbą, papročius ir teisę. Todėl manoma, kad Juozapas Flavijus vis dėlto rašė ne žydų, o graikų ir romėnų auditorijai.<ref name=Mason/> Viena iš galimų priežasčių, kodėl Juozapas Flavijus parašė ''Judėjos senybes'', yra jo noras paneigti klaidingai susidariusį įspūdį apie žydų tautos kilmę<ref name=Mason/> arba siekiant apsaugoti žydų diasporą Graikijoje bei siekiant palaikymo žydams, persekiojamiems romėnų valdžios.<ref name=Mason/>
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|34}}
 
{{SavStr}}