Šios epochos metu [[žmogus|žmogaus]] evoliuciniame protėvyje įvyko dviejų chromosomų susijungimo mutacija, suformuodama žmogaus chromosomą 2. Taip žmogaus genomas atsiskyrė nuo jam artimiausio šimpanzės genomo, kuriame yra viena chromosomų pora daugiau.<ref>Ruvolo, M. 1997. Genetic Diversity in Hominoid Primates. Annual Review of Anthropology , Vol. 26, (1997), pp. 515–40</ref><ref name=Ruvolo1997>{{cite journal |author=Ruvolo, Maryellen |title=Molecular phylogeny of the hominoids: inferences from multiple independent DNA sequence data sets |url=http://mbe.oxfordjournals.org/cgi/reprint/14/3/248 |journal=Molecular Biology and Evolution |volume=14 |issue=3 |pages=248–65 |year=1997 |pmid=9066793 |doi=10.1093/oxfordjournals.molbev.a025761}}</ref>
Gyvybė miocene rėmėsi dviem naujai susiformavusiais biomais: rudadumbliu miškais ir pievomis. Jose galėjo ganytis raganosiai, arkliai ar hipopotamai. Epochos pabaigoje buvo jau egzistavo 95 procentai šiuolaikinių augalų.