Romulas ir Remas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Atmesta
Eilutė 10:
Pagal [[Titas Livijus|Tito Livijaus]] versiją, [[Amulijus]] nuvertęs nuo sosto vyresnįjį brolį [[Numitoras|Numitorą]], o jo dukterį Rėją Silviją privertęs tapti vestale, kad ši nesusilauktų palikuonių. Visgi Rėją Silviją išprievartavęs dievas Marsas, jai gimę dvyniai – Romulas ir Remas. Po to Amulijus įkalinęs Rėją Silviją, o jos vaikus įsakęs paskandinti, tačiau šis jo įsakymas nebuvo įvykdytas – užuot paskandinus, berniukai buvo palikti [[Tibras|Tibro]] pakrantėje. Atbėgusi atsigerti vandens, čia juos radusi vilkė ir pamaitinusi savo pienu.<ref name ="lhpa">{{cite web|author=Gintaras Beresnevičius|date=|title= Romėnai (9 skyrius iš G.Beresnevičiaus knygos "Religijos istorijos metmenys") |url=https://www.lhpa.net/index.php/mitologija/301-romenai-9-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-religijos-istorijos-metmenys|publisher=|accessdate=2021-02-20}}</ref> Kai kuriuose mito variantuose nurodoma, jog vilkę pasiuntęs dvynių tėvas Marsas (vilkas – šventasis šios dievybės gyvūnas). Vėliau dvynius aptikęs karaliaus piemuo [[Faustulas]]. Jis parsinešęs juos namo ir užauginęs drauge su žmona [[Aka Larencija]].<ref name="Roman"/>
 
Romulas ir Remas augę ant [[Palatino kalva|Palatino kalvos]] drauge su dvylika savo įtėvių sūnų. Dvyniai išsiskyrę iš savo draugų, pasižymėję narsiais poelgiais ir tapę jaunųjų piemenų vadais. Drauge su jais drąsiai kovoję su laukiniais žvėrimis bei plėšikais. Romulo pasekėjai buvo vadinami kvinitlijais, o Remo – fabijais. Tarp jų ir Numitoro piemenų, laikiusių gyvulius ant kaimyninės [[Aventinas|Aventino kalvos]], kilęs kivirčas. Nesant brolio, Remas buvęs sučiuptas ir nugabentas Numitorui. Remo amžius ir kilni laikysena privertė Numitorą pagalvoti apie savo anūkus. Tuo tarpu Romulas drauge su įtėviu nusiskubinęs pas Numitorą, kurio įtarimai pasitvirtinę – šis atpažinęs savo anūkus. Tuomet jie nusprendę atkeršyti už jų šeimai padarytas skriaudas. Drauge su ištikimais draugais, kurie suplūdę į Albą išvaduoti Remo, jie užmušę Amulijų ir grąžinę sostą Numitorui.<ref name="Schmitz">{{Citation | last = Schmitz | first = Leonhard | contribution = Ro'mulus | editor-last = Smith | editor-first = William | title = Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology | volume = 3 | pages = | place = Boston| year = 1867 | contribution-url = http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.04.0104%3Aalphabetic+letter%3DR%3Aentry+group%3D3%3Aentry%3Dromulus-bio-1 }}</ref> Tai esą įvykę 752 m. pr. m. e.<ref>Dionisijas Halikarnasietis. ''Apie Romos senovę'' 71.5</ref><ref name="Antikos">Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008 m. 188 p.</ref> leisk man taisyt
 
Romului ir Remui patikusi jų senoji buveinė, tad broliai palikę Albą, kad ant Tibro krantų įkurtų naują miestą; juos lydėję ištikimi draugai – piemenys.<ref name="Schmitz"/>