Šie gyvūnai atsirado maždaug prieš 40 milijonų metų, tačiau iki dabar beveik visur išnyko. Dauguma šiuolaikinių sterblinių aptinkama Australijoje, į kur jie emigravo iš Pietų Amerikos per Antarktidą, kai čia dar buvo sausumos kelias. Likę (daugiausiai – įvairios [[Oposumas|oposumų]] rūšys) gyvena Pietų Amerikoje. Daugiausiai sterblinių [[Fosilija|fosilijų]] atrasta Pietų Amerikoje, seniausia fosilija – Kinijoje.<ref>Dawkins, R. The Ancestors Tale. 2004 ISBN 0-7538-1996-1</ref>
bruh
== Sterblinių lytinė sistema ==
Patelės turi po du [[Miulerio latakai|Miulerio latakus]], kurie atskirai atsiveria į trumpą urogenitalinį sinusą, vadinamą makšties prieangiu. Priekinės Miulerio latakų dalys funkcionuoja kaip [[kiaušintakis|kiaušintakiai]], vidurinės – kaip [[gimda|gimdos]], o užpakalinės – kaip [[makštis|makštys]]. Kai kurių sterblinių makštys yra atskiros, kitų – per vidurį išlinkusios į šonus ir priekiniais galais ne tik susiliečia, bet ir susilieja, sudarydamos atgal nukreiptą makšties maišą (''sinus vaginalis''). Gimdant to maišo galas praplyšta ir naujai susidariusiu kanalu – trečiąja makštimi (''pseudovagina'') – naujagimiai tiesiog pro urogenitalinį sinusą, aplenkdami šonines makštis, patenka į išorę. Nuo šios pagrindinės schemos būna įvairių nukrypimų. Dėl tokios patelių lytinio aparato sandaros patinų kopuliacijos organo galas būna perskilęs į dvi dalis.
