Materija (fizika): Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(Parašytas iš naujo pagal 1953 m. Erwin Schrödinger straipsnį jį normaliai perskaičius. Jokio marksizmo-leninizmo daugiau.)
 
SNo edit summary
'''Materija''' – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka,<ref name='erwin'/> apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta [[Visata]]. Šiuo metu manoma, jog praktiškai bet kas fizikoje tuo pat metu yra ir dalelė, ir fizikinis laukas. Šis požiūris yra patvirtintas daugelio eksperimentų. Įprastai kaip dalelės suvokiami elektronai, neutronai ir protonai gerai parinktomis eksperimento salygomis elgiasi kaip bangos: jiems būdinga interferencija, difrakcija. Nei dalelės, nei bangos teorija nebėra hipotezė – abi yra eksperimentiškai įrodytos.<ref name='erwin'/>
 
Fizikų požiūris į materiją, jos apibrėžimą laikui bėgant keitėsi. Gana ilgai buvo manoma, jog materija yra visuma labai mažų, tačiau visgi išmatuojamų ir suskaičiuojamų elementeriųjų dalelių, pabrėžiant jog šios dalelės skiriasi nuo elektromagnetinių ir kitokių laukų bei vakuumo, kurie nėra materija. Šiuo metu fizikui sunku pasakyti kas yra materija, oro kas yra kažkas kita, nes net ir vakuumas niekada nebūna iš tiesų „tuščias“: jame esama gravitacinių ir kitokių laukų.<ref name='erwin'/>
 
Materijos kaip suskaičiuojamų dalelių visumos apibrėžimas rėmėsi ne vien žiniomis apie atomus ir jų elementariąsias daleles. Šį apibrėžimą taip pat rėmė [[Max Planck]] atradimai, rodantys, jog energija taip pat susideda iš nedalijamų vienetų, kvantų. [[Boro postulatai]] irgi tai gerai patvirtino. Ši teorija, vadinama „korpuskuline“, buvo išvystyta dar 19 amžiuje, [[James Clerk Maxwell]] ir [[Ludwig Boltzmann]] teoriškai analizuojant [[idealiosios dujos|idealiąsias dujas]]. Tarus, jog dujos susideda iš smulkių, kietų, nesusidėvinčių dalelių (apie kurių prigimtį buvo nesigilinama), buvo sukurtos lygtys, gerai paaiškinančios dujų slėgines, šilumines savybes, klampumą, šiluminį laidumą ir difuziją. Buvo atrasti elektronai ir nukleonai (neutronai bei protonai).<ref name='erwin'/>
12 608

pakeitimai