Kurilų salų konfliktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puidoks (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Stiliaus ir rašybos klaidos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 46:
Nuo to laiko, daugiau nebebuvo rimtų mėginimų spręsti taikos sutarties bei salų klausimą. Šiek tiek padėtis pradėjo keistis [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]] pradėjus naująją pertvarkos politiką, vadinamąją [[perestroika|perestroiką]]. [[1991]] m. balandį buvo surengtas pirmasis oficialus TSRS vadovų vizitas į Japoniją, bet jis apčiuopiamų rezultatų nedavė ir negalėjo duoti dėl tuometinės abiejų šalių vidaus politikos.
 
[[1992]] m. vasarą Rusijos prezidentas [[Borisas Jelcinas]], prisilaikydamaprisilaikydamas [[1956]] m. [[SSRS]] ir Japonijos deklaracijos, paskelbė, jog Rusija pasirengusi svarstyti japonams dviejų salų grąžinimą – Šikotano ir Habomai. Rusijos Aukščiausioji Taryba tuomet pareiškė, jog B. Jelcinas bus pašalintas iš einamų pareigų, jeigu jis savavališkai pabandys atiduoti Japonijai Kurilų salas, kurios esą yra „istorinės Rusijos žemės“. B. Jelcinas atsitraukė, todėl konflikto sprendimas vėl buvo atidėtas.
 
[[1993]] m. Rusijos prezidentas B. Jelcinas, vizito į Japoniją metu pasirašė Tokijo deklaraciją<ref>http://www.mofa.go.jp/region/n-america/us/q&a/declaration.html</ref>, kurioje [[Maskva]] pasižadėjo siekti teritorinių ginčų sureguliavimo, ypač, dėl Habomai, Šikotano, Kunašyro ir Iturupo salų.
 
Po 1993 m. pasirašytos Tokijo deklaracijos, prie Šiaurinių teritorijų klausimo buvo sugrįžta tik [[1997]] m. liepos mėn. [[Denveris|Denverio]] susitikime, tenkur tarpininku sprendžiant šią problemą pasisiūlė būti [[JAV]], bet galutinė sutartis nebuvo pasirašyta. Po 1993 m. sutarties pasirašymo, sekė ne vienas valstybių vadovų susitikimas neformaliose aplinkose. Po vieno neformalaus susitikimo 1997 m. net buvo sutarta, kad istorinė taikos sutartis turėtuturėtų būti pasirašyta iki [[2000]] m.
 
„Nepaisant vidinio Rusijos [[Dūma|Dūmos]] nepasitenkinimo, vaisingiausiais galima laikyti [[2003]] m., kada Japonijos užsienio reikalų ministras J. Koizumi ir Rusijos prezidentas [[Vladimiras Putinas]] pasirašė Veiksmų planą, pagal kurį turi būti vykdomavykdomas politinio dialogo gilinimas, derybos dėl taikos sutarties, bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje, prekybos ir ekonomikos srityse, santykių gilinimas saugumo ir gynybos politikoje, progresas kultūrinėje sferoje.“
 
2004 m. įsteigta „Išminčių taryba“, savo uždaviniu paskelbė Rusijos ir Japonijos santykių gerinimą. Tų pačių metų gegužės mėn. į Maskvą buvo atvykęs Japonijos eks-premjeras Mori (tarybos narys),. jisJis kartu su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu (pastarasis ir įkūrė „Išminčių tarybą“) apsvarstė nesutarimus bei planavo 2005 m. pasirašyti taikos sutartį. Dėl būsimos sutarties pasirašymo, Rusijos visuomenėje tuomet vyravo neužtikrintumo nuotaikos:
 
* politikos apžvalgininkai gana atsargiai prognozavo taikos sutarties pasirašymą;
Eilutė 60:
* Pietų Kurilų salos (arba bent dvi jų) galėjo būti grąžintos Japonijai, atidedant tą grąžinimą 50-čiai metų. Už tokį Maskvos pažadą Japonija galimai turėtų sumokėti didelę finansinę kompensaciją.
 
[[2005]] m. lapkričio mėn. V. Putinas vyko į Japoniją. Tačiau jau mėnesio pradžioje, prieš išvyką, buvo išplatintas pranešimas, jog vizito metu su Japonija nebus pasirašoma taikos sutartis su Japonija, ar kokia kita sutartis, liečianti Kurilų konflikto problemą.
 
[[2006]] m. Rusijos pasienio apsaugos patrulinis laivas apšaudė Japonijos žvejybinį laivą. Incidento metu žuvo japonų žvejys. Rusija dėl incidento apkaltino Japoniją, nes ji aplaidžiai žiūri į vadinamųjų Šiaurinių teritorijų gyventojų daromus pažeidimus, kai pastarieji žvejodami kerta Rusijos-Japonijos sieną.
 
[[2007]] m. birželio menmėn. Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė: „Mes suprantame mūsų Japonijos partnerių elgesio motyvus ir norime atsikratyti visų praeities nuosėdų – esame pasirengę kartu ieškoti šios problemos sprendimo būdų”.
 
[[2008]] m. po rinkimų pasikeitė tik Rusijos [[prezidentas]], tačiau pati pozicija konflikto atžvilgiu nepasikeitė. Oficialūs Japonijos asmenys buvo įsitikinę, kad susitarti įmanoma – jei ne su V. Putinu, tai su jo įpėdiniu. 2008 m. liepos 7 d. [[Didysis aštuonetas|Didžiojo aštuoneto]] (toliau G8) susitikime, kuris vyko arčiausiai ginčijamų teritorijų, Japonijos Hokaido saloje, šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė deryboms su [[Dimitrijus Medvedevas|Dimitrijumi Medvedevu]]. Tačiau D. Medvedevas nepateisino Japonijos diplomatų lūkesčių, kai į tokius mėginimus sureagavo sakydamas, „jog per tokį trumpą laiką G8 susitikimąsusitikimo laiką pasiekti maksimalių tikslų yra neįmanoma.“
 
2009 m. vasario 18 d. Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso bei Rusijos prezidentas D. Medvedevas [[Sachalinas|Sachalino saloje]] susitiko aptarti dujų gamyklos statybos klausimą.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7896325.stm</ref> Šiame susitikime jie taip pat aptarė galimybę greitinti nesutarimų klausimo sprendimą.
Tais pačiais metais Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso pateikė planą, pagal kurį reikėtureikėtų keturias salas padalinti lygiomis dalimis kiekvienai šaliai, tokiu principu Japonija gautų 3 salas ir dalį Iturupo salos. Tačiau šis pasiūlymas Rusijoje liko nesuprastas, o Japonijoje sutiktas kritiškai.
 
== Japonijos pozicija ==