Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Josephus.jpg|thumb|[[Romantizmas|Romantizmo stiliaus]] Josifo Flavijaus graviūra]]
[[Vaizdas:Still surviving... - geograph.org.uk - 406078.jpg|thumb|right|300px|Biblija valų kalba [[Lanundas|Lanundo]] bažnyčioje [[Pembrukšyras|Pembrukšyre]] (1620 m.)]]
'''Juozapas Flavijus''' (gimė '''Josefas ben Matatija''') ({{he|יוסף בן מתתיהו}}, ''Yōsef ben Matiṯyāhu'', {{gr|Ἰώσηπος Ματθίου παῖς}}, ''Iṓsēpos Matthíou paîs'', [[37]] m. – [[100]] m.) – I a. romėnų-žydų [[Istorija|istorikas]], gimęs [[Jeruzalė|Jeruzalėje]], [[Judėja (Romos provincija)|Judėjoje]], kilęs iš kunigų giminės. Jo motina tvirtino esanti karališkosios šeimos palikuonė.
'''Valų kalbos istorija''' skaičiuoja daugiau kaip 14 [[Šimtmetis|amžių]], [[Kalbotyra|kalbininkai]] joje išskiria archajinį ([[VI a.]] vid. – [[VIII a.]]), senosios [[Valų kalba|valų kalbos]] (VIII a. – [[XII a.]] pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – [[XIV a.]] pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius. Šiuolaikinės valų kalbos laikotarpis savo ruožtu skirstomas į ankstyvąjį naujosios valų kalbos ([[XV a.]] pr. – [[XVI a.]] vid.) ir šiuolaikinės valų kalbos (nuo XVI a. pb.).
 
[[Judėjos karas|Judėjos kare]] jis iš pradžių kovojo prieš romėnus, būdamas [[Galilėja|Galilėjos]] žydų karinių pajėgų [[Generolas|vadu]]. 67 m., po šešias savaites trukusios Jotapatos apgulties, jis pasidavė [[Romėnų kariuomenė|romėnams]], vadovaujamiems [[Vespasianas|Vespasiano]] ir pateko į jo nelaisvę. Vėliau Juozapas Vespasianui tvirtino, jog Vespasianas taps [[Romos imperatorius|Romos imperatoriumi]]. Atsakydamas į tai, Vespasianas nusprendė laikyti Juozapą vergu ir, tikėtina, vertėju. Kai 69 m. Vespasianas tapo imperatoriumi, jis suteikė Juozapui laisvę. Tuo metu Juozapui buvo suteiktas Flavijaus – Vepasianų šeimos – vardas.
Valų kalba priklauso [[Salų keltų kalbos|salų keltų kalbų]] grupės [[Britų kalbos|britų kalbų]] pogrupiui. Egzistuoja hipotezė dėl pirminio salų keltų kalbų giminingumo, ją palaiko, pavyzdžiui, [[Peter Schrijver|P. Schreiveris]]. Pasak šios hipotezės, [[Goidelų kalbos|goidelų]] ir britų kalbos kilusios iš bendros [[prokalbė]]s ir tarpusavyje turi daugiau bendrų bruožų negu su mirusiomis [[Žemyno keltų kalbos|žemyno keltų kalbomis]]. Hipotezė teigia, kad senosios valų kalbos pirmtakė yra šiuo metu mirusi, iš [[Britų kalba|britų kalbos]] kilusi [[kambrų kalba]], o britų kalba savo ruožtu išsirutuliojusi iš britų prokalbės.
 
Vėliau Juozapas Flavijus gavo [[Romos pilietybė|Romos pilietybę]]. Taip pat jis tapo Vespasiano sūnaus [[Titas|Tito]] patarėju ir draugu bei buvo jo vertėju, kai 70 m. Titas vadovavo Jeruzalės apgulčiai. Kadangi apgultis pasirodė esanti neveiksminga, siekiant sustabdyti žydų sukilimą, netrukus po to sekė miesto naikinimas bei [[Antroji Jeruzalės šventykla|Antrosios šventyklos]] grobimas ir sunaikinimas.
Patikimų duomenų apie galutinį valų kalbos susidarymą nėra; [[Kenneth Hurlstone Jackson|K. H. Džeksono]] manymu, [[Fonologija|fonologinė]] kalbos sistema susiformavo apie [[550]] m., ir tuo remdamasis jis siūlė šio laikotarpio kalbą vadinti „primityviąja valų kalba“ ({{en|Primitive Welsh}}); lietuvių, rusų literatūroje seniausiąjį kalbos laikotarpį įprasta vadinti „archajiniu“. Archajinė valų kalba tikriausiai buvo vartojama [[Velsas|Velse]] ir [[Senoji Šiaurė|Senojoje Šiaurėje]], britiškai kalbančiose srityse, šiuo metu jose plyti Šiaurės [[Anglija]] ir Pietų [[Škotija]]. [[V a.|V]]–[[VI a.]] atsirado ankstyvosios valų poezijos kūrinių, nors tikslus jų datavimas ir kalba, kuria jie pradžioje buvo parašyti, tebelieka mokslinių ginčų objektu. Pirmieji žinomi valų poetai – Aneirinas, Taliesinas, Bluhvardas, Talhajarnas Tad Avenas ir Kianas, vis dėlto išlikę tik pirmųjų dviejų poetų kūrinių, jie priskiriami [[VI a.]] Šis laikotarpis vadinamas „seniausiąja poezija“ ({{cy|Yr Hengerdd}}). Visi to meto poezijos kūriniai gyvavo tik žodžiu ir buvo užrašyti žymiai vėliau.
 
Juozapas Flavijus užrašė [[Žydų istorija|žydų istoriją]], ypatingą dėmesį skirdamas pirmajam mūsų eros šimtmečiui bei Judėjos karui (66-70 m.) įskaitant ir [[Masados apgultis|Masados apgultį]]. Svarbiausi jo darbai buvo ''[[Judėjos karas (knyga)|Judėjos karas]]'' (75 m.) ir ''[[Judėjos senybės]]'' (94 m.). ''Judėjos karas'' pasakoja apie žydų sukilimą prieš romėnų okupaciją. ''Judėjos senybės'' pasakoja pasaulio istoriją iš žydų perspektyvos neva graikų ir romėnų auditorijai. Šie darbai suteikia vertingą supratimą apie pirmo amžiaus judaizmą ir [[Krikščionybė|krikščionybės istorijos]] pradžią. Juozapo darbai yra vienas pagrindinių senovės [[Palestinos regionas|Palestinos]] istorijos šaltinių ir suteikia reikšmingus bei nepriklausomus nuo Biblijos [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]], [[Erodas I Didysis|Erodo I Didžiojo]], [[Jonas Krikštytojas|Jono Krikštytojo]] bei, [[Testimonium Flavianum|greičiausiai]], [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] aprašus.
Kalbos pavadinimas – valų kalba ({{en|Welsh}}) – atsirado kaip [[egzonimas]], valų kalbai ir jos vartotojams jį davė [[Anglų kalba|anglakalbiai]] britų salų gyventojai, šis pavadinimas reiškė „svetimšalių kalba“, „svetimšaliai“ (plg. [[Germanų prokalbė|germ. prok.]] ''*walhaz'' 'svetimšalis; [[Keltai|keltas]]'). Valų kalbos savivardis „kimraig“ ({{cy|Cymraeg}}) kilo nuo vališko Velso pavadinimo ({{cy|Cymru}}). Valų kalba nuo pat pradžių buvo užrašoma [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]].
 
'''[[ValųJuozapas kalbos istorijaFlavijus|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"